Europos Parlamento ataskaita, kurioje reikalaujama, jog iki tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai ir būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai, yra ne teisinio, moralinio poveikio priemonė, sako europarlamentarai nuo Lietuvos.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS ketvirtadienį sakė, jog ši ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji neturi realios politinės ar teisinės galios.
„Šio projekto vykdytojams ir juo suinteresuotiems buvusiems struktūrų, turėjusių KGB ir STAZI (buvusios Rytų Vokietijos slaptoji tarnyba - BNS) pavadinimus, atstovams ši rezoliucija turbūt nieko nereikš. Tačiau ji skirta ne jiems, o kai kurių valstybių politikams, kurie gali įtakoti šį projektą ir parodyti, ar politikoje dar esama nors kiek moralumo, neužmirškime ir viešosios nuomonės“, - sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, šiuo pareiškimu yra parodoma, kad nepritariančių Rusijos ir Vokietijos bendrovių planuojamam dujotiekiui nestinga.
„Jei bus daroma taip ciniškai kaip iki šiol turbūt į reikalavimus nebus atsižvelgta, tačiau mes žinosim ir jie žinos, kad mes pasakėm „ne“, o jie nusispjovė“, - sakė V.Landsbergis.
Kito Lietuvos europarlamentaro Justo Paleckio nuomonė buvo panaši. Jo teigimu ši rezoliucija yra moralinio pobūdžio ir formaliai niekaip dujotiekio statytojų neįpareigoja.
„Susitarimai dėl „Nord Stream“ buvo dvišaliai, o nacionaliniams parlamentams Europos parlamento įtaka nėra tokia didelė. Tai moralinio pobūdžio rekomendacija“, - sakė J.Paleckis
Antradienį didele balsų dauguma EP patvirtino neįpareigojančią ataskaitą, kurioje, be kita ko, teigiama, jog panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis, pranešė EP spaudos tarnyba.
Tuo tarpu „Nord Stream“ atstovas pareiškė, kad Europos parlamente vykęs balsavimas nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų. Pasak jo, „sutartys su dauguma „reikšmingų“ partnerių jau pasirašytos“.
Apie galimą dujotiekio žalą aplinkai kalbama todėl, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos. Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė ekologinė katastrofa. Dėl šios priežasties manoma, jog planas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu kelia grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.
Pernai EP gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai. Lietuvoje parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
Rusijos dujų milžino „Gazprom“ kartu su vokiečių partneriais valdomos „Nord Stream“ planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
