Apsistojus kempinge galima tiesiog kiaurą dieną būti gamtoje. Tokios atostogos, kai geras oras, neprilygs poilsiui viešbutyje. O patogumų aukščiausius klasifikacijos standartus (keturių žvaigždučių) atitinkančiuose kempinguose ne mažiau, nei viešbučiuose. Patogumais kempinge gali naudotis ir tie, kurie gyvena palapinėse ar nameliuose ant ratų.
Latvijoje patrauklesni pasiūlymai
Nors ir nesmagu pripažinti, tačiau kempingų kultūros, jų plėtros pajūryje galėtume pasimokyti iš kaimynų latvių, o kainų - tik pavydėti. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje yra po penkiolika skirtingo lygio kempingų, tačiau mes pajūryje turim tik vieną Nidos kempingą. Latviai prie jūros siūlo apsistoti net devyniuose. Tad suprantama, kodėl pas juos ir kainos kur kas mažesnės.
Pasidairius po kempingų internetines svetaines (www.camping.lt ir www.camping.lv) pagal siūlomas kainas ir paslaugas galima išsirinkti priimtiniausią variantą. Tačiau pasiūlymai, deja, nusveria latvių naudai.
Pavyzdžiui, trijų žvaigždučių Nidos kempinge dviejų kambarių studija keturiems (šiuo metu ir iki vasaros pabaigos) - 350 Lt. Latvijoje keturių žvaigždučių Ventspilio „Piejūras kempings“ atskiras dviejų kambarių namelis su patogumas - 150 Lt., be patogumų (o jais puikiausiai galima naudotis labai švariose bendrosiose patalpose) - 90 Lt. Jūrmalos „Nemo“ kempinge keturvietis numeris - 125 Lt.
Tokias kainas, kaip Latvijos pajūryje, Lietuvoje galima rasti nebent tik kempinguose prie ežerų. Tačiau, pavyzdžiui, keturių žvaigždučių namelis keturiems asmenims Obuolių salos (Molėtų rajonas) kempinge - 200 Lt. Tokia keturviečio kaina ir kempinge prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone.
Brangesni, tačiau ir prašmatnesni kempingai yra nuo Rygos pajūriu važiuojant Talino link. Čia „Meleku licis“ ir gretimame „Rakari“ kempinge keturvietis kambarys su dar daugiau patogumų - 200-300 Lt. O netoli Rygos, ant Gaujos upės kranto esantis kempingas „Gauja“ siūlo visai pigų poilsį - keturvietis namelis - 80 Lt.
Estijoje kempingų dar daugiau. Turizmo informacijos internetinėje svetainėje www.turismiweb.ee nurodomas net aštuoniasdešimt vienas kempingas, kuriuose nakvynė žmogui siūloma nuo 7 iki 30 eurų (maždaug nuo 25 iki 100 litų). „Latvijoje penkiolika kempingų priklauso Latvijos kempingų asociacijai. Visi jie privatūs, tačiau šalyje jų yra dar daugiau - iš viso apie 50. Dauguma jų - atskirų miestų savivaldybių“, - pasakojo Latvijos kempingų asociacijos narė Dace Markvarte.
Ne kiekviena aikštelė - kempingas
Pabuvus Ventspilio kempinge ir grįžtant namo netoli Palangos išvydus užrašą „Kempingas“ tarsi ir kyla mintis, kad būtų patogu pernakvoti, tačiau pažvelgus į nykią dykvietę, dingsta noras čia užsukti. Atrodo, kad tie, kas tikisi čia sulaukti poilsiautojų, niekada nėra matę, kaip atrodo tikri kempingai. Be to, ši - savininkų kempingu įvardijama - stovyklavietė, nėra Lietuvos kempingų asociacijos narė. Tad gundoma tik užrašu „Kempingas“. Tie, kurie priklauso asociacijai, privalo atitikti kempingams keliamus reikalavimus: jie klasifikuojami pagal siūlomas paslaugas bei saugumo sąlygas.
Apmaudu, kad Vilniaus kempingas - tik automobilių stovėjimo aikštelė nameliams ant ratų prie „Litexpo“ parodų rūmų. Tai žemiausios kategorijos - vienos žvaigždutės kempingas.
Komfortas vidury miško
Pasidairius po Ventspilio kempingą atrodo, kad atostogoms pajūry geresnės vietos ir nereikia. Beje, daugiausiai matėsi lietuviškų automobilių numerių. Tautiečiai čia dažniausiai renkasi medinius namelius arba gyvena palapinėse. Užsieniečiai mėgsta apsistoti trumpam - pakeliui į kitą vietą. Su nameliais ant ratų daugiausiai atvyksta pagyvenę turistai iš Suomijos, Vokietijos, Nyderlandų. Vienai nakčiai buvo apsistoję motociklininkai iš Čekijos. Kitą rytą jie nurūko Baltijos pajūriu toliau. Patys latviai kempinge mėgsta rengti šventes, festivalius. Tada savaitgaliui užsakomas visas kempingas.
2001 metais atidarytas kempingas - labai švarus ir tvarkingas. Didžiulė teritorija aptverta, saugoma ir stebima. Įjungus namelyje virdulį suskambo telefonas - iš registratūros teiravosi, ar pas mus nekilo koks gaisras, nes nuo kylančių garų suveikė priešgaisrinė apsauga.
Vanduo ir elektra atvesta vos ne prie kiekvienos pušelės - patogu apsistojusiems palapinėse ir nameliuose ant ratų. Idiliškas vieno vakaro vaizdelis: po pušim šalia savo namelio ant ratų žilstelėjęs vokietis išsilygino kelnes ir nuėjo į bendras poilsio patalpas žiūrėti tuo metu vykusio Europos futbolo čempionato varžybų. O norintieji televizorių gali išsinuomoti ir jį žiūrėti tiesiog pasistatę po pušim (paros kaina - 15 Lt.). Už 5 Lt. išsinuomosite kepsninę ir mėgausitės kvapnia vakariene. Jei ilgiau keliaujate, kempinge galite išsiskalbti drabužius - skalbyklės nuoma 1 valandai - 12 Lt.
Daugelyje kempingų namelių (beje, jie šildomi, gyvenami ir žiemą) yra tualetai ir dušai. Tačiau ir apsistojusiems palapinėse ne bėda. Nors dar esame įpratę manyti, kad bendri dušai ar tualetai - tai dvokiančios ir atstumiančios patalpos, tačiau Ventspilio kempinge jie nė iš tolo į tokius nepanašūs. Čia švaru kaip teatro tualetuose. Kempingo svečių patogumui - net didžiulė virtuvė su daugybe viryklių.
O jūra - už kelių šimtų metrų. Tokia pati, tik su daug platesniu ir ilgesniu paplūdimiu. Kopos iki jūros - taip pat didesnės. Tad poilsiautojams nereikia spiestis vienam prie kito.
Kodėl mes neturim?
Pasidairius po Latvijos pajūrį peršasi mintis, kad galbūt kažkam naudinga, jog mūsų pajūryje (neskaitant Kuršių nerijos) nėra kempingų. Akivaizdu, kad ir šalia Palangos, ir prie Šventosios atsirastų jiems žemės plotų. Tačiau kempingų konkurencija vasarą, kai visi masiškai plūsta į Palangą ar Šventąją, galėtų sumažinti gana dideles nakvynės kainas šiuose kurortuose. O gal mes labiau atsilikę turizmo infrastruktūros srityje, kad kempingai - užsienyje jau seniai paplitusios paslaugos turistams - taip nerangiai atkeliauja pas mus?
Tačiau juos žmonės labai greitai atranda kur nors svetur. Kaip pasakojo Ventspilio kempinge šalia mūsų apsigyvenę lietuviai, kurie čia važiuoja jau ne pirmus metus, kad kai geras oras - čia kitos kalbos, kaip lietuvių, beveik ir neišgirsi. Vis daugiau tautiečių, nusprendusių atostogauti prie Baltijos, vyksta į Latviją, kur jūra tokia pati, paplūdimių - daugiau, o nakvynės pasirinkimas - didesnis. Tad Lietuvos kempingų asociacijai delsti nėra naudinga. Kol mūsų pajūris nesiūlo kempingų - visi masiškai važiuoja į Latviją.
Pasak Latvijos kempingų asociacijos narės D.Markvartės, pavyzdžiui, „Nemo“ kempinge prie Jūrmalos daugiausiai lankosi lietuviai, antroje vietoje - estai. „Lietuviai mėgsta apsistoti ir kempinguose šalia Rygos. O toliau nuo sostinės ir Jūrmalos poilsiauja patys latviai“, - pasakojo D.Markvartė.
Jūratė Mičiulienė
