Legendinis „Solidarumo“ lyderis buvo komunistų šnipas, teigiama naujoje knygoje.
Lechas Walęsa, laivų statyklos darbininkas firminiais nukarusiais ūsais, laikomas vienu šiuolaikinės Europos didvyrių: jis vadovavo revoliucijai, kuri nuvertė komunistinį režimą, rašo britų dienraštis „Times“.
Tačiau dabar Lenkijoje kilo ažiotažas dėl intriguojančios mįslės: nejau komunizmą sugriovė pačių komunistų agentas? Ir jei tai tiesa, kodėl?
Naujos knygos autoriai tvirtina, kad Walęsa – judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjas, Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos prezidentas – dirbo komunistų slaptajai policijai, rašo „Times“.
Knygoje „Valstybės saugumo tarnyba ir Lechas Walęsa“ Slawomiras Cenckiewiczius ir Piotras Gontarczykas aptarinėja du svarbiausius teiginius. Visų pirma, autoriai tvirtina, kad nuo 1970 iki 1976 m. Walęsa dirbo slaptosios policijos informatoriumi (operatyvinis slapyvardis – „Bolekas“). Antra, 1990 – 1995 m., eidamas Lenkijos prezidento pareigas, jis neva iš Vidaus reikalų ministerijos archyvo išsireikalavo savo asmens bylą ir išėmė iš jos pačius svarbiausius dokumentus.
Walęsa jau įrodinėjo teisme, kad neturi nieko bendra su „Boleku“, pastebi dienraštis. Jo argumentai rėmėsi grafologine ekspertize, kuri atskleidė, kad dokumentai buvo padirbti slaptosios policijos siekiant diskredituoti Walęsą dvasininkų akyse ir sugriauti jo santykius su popiežiumi Jonu Pauliumi II, o taip pat paveikti Nobelio taikos premijos komisijos narius, jog šie neskirtų jam apdovanojimo, rašo „Times“.
Dauguma dokumentų, kuriuos knygos autoriai surinko Tautos atminties instituto archyvuose – fotokopijos, be to, nemaža jų dalis yra prastos kokybės. Neginčijamai nustatyta, kad Lenkijos slaptoji policija (vadinamoji SB – Służba Bezpieczeństwa, saugumo tarnyba), sufabrikavo Walęsą kompromituojančius dokumentus. Šis nedidelio ūgio, greitakalbis elektrikas 1980-aisiais tapo Lenkijos režimo galvos skausmu – daugiausia dėl to, kad Walęsa įkūnijo Vakaruose paplitusią romantišką idėją, jog Sovietų imperiją galėjo parklupdyti paprastas darbininkas.
Savo autobiografijoje Walęsa neatmeta galimybės, kad po apklausos 1970-ųjų pradžioje galėjęs „ką nors pasirašyti“. Tačiau jis kategoriškai neigia išdavęs kitus disidentus ir ėmęsis bendradarbiauti su SB. Naujosios knygos autoriai yra kitos nuomonės, rašo „Times“.
„Savo knygoje mes pateikiame aiškius įrodymus, – tvirtina S. Cenckiewiczius. – Registracijos kortelės, pranešimai, slaptosios policijos pastabos... Mes žinome, kaip dirbo saugumo tarnyba ir kaip buvo tvarkomi jos archyvai bei registrai.“
Pasak jo, su Walęsa susiję dokumentai buvo rasti kituose archyvuose. „Bylos buvo užantspauduotos, pirminiai antspaudai nepažeisti, todėl galima tvirtinti, kad jų nuo 1970-ųjų niekas nebuvo atidaręs. Negali būti nė kalbos apie kokias nors klastotes.“
Jei Walęsa iš tiesų buvo „Bolekas“, kokią žalą jis galėjo padaryti? Knygos autoriai tvirtina, kad jis perdavė slaptajai policijai informaciją apie maždaug 20 žmonių, kurie vėliau buvo šantažuojami ir persekiojami. Opozicinė veikla buvo minimali, o ir pats Walęsa tuo metu atliko tik marginalinį vaidmenį. Į slaptosios policijos akiratį Walęsa pateko po 1970 m. gruodį kilusių neramumų. Jie prasidėjo pakėlus maisto produktų kainas. Kol darbininkai ruošėsi Gdansko policijos valdybos šturmui, Walęsa prasiveržė į pastatą ir pasiūlė vyresniajam karininkui sandėrį: darbininkai atsisakys šturmo, jei policija paleis suimtus jų draugus. Jam davė megafoną ir leido kreiptis į minią. Walęsa nežinojo, kad policininkai jau buvo pasiruošę atidengti ugnį. Tragedijos pavyko išvengti, tačiau policininkai tąsyk galėjo įsidėmėti naudingą sąjungininką, rašo „Times“.
Jei Walęsa buvo susijęs su slaptąja policija, ar tikrai jo bendradarbiavimas nutrūko 1976 metais, kai jį atleido iš darbo? 1976-aisiais pradėjo formuotis antikomunistinė opozicija. Tokie intelektualai, kaip Jacekas Kuronis, įsteigė komitetą atleistiems ir persekiojamiems darbininkams ginti. Dar niekad informatoriai darbininkų tarpe nebuvo tokie vertingi, kaip tuomet, pastebi dienraštis.
Konspiracinių teorijų šalininkai eina dar toliau. Jei Walęsa tęsė bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis, ko iš tikrųjų buvo siekiama 1980 m. Gdansko laivų statyklose prasidėjusiais streikais? Gal slaptoji policija bandė pakeisti komunistinę šalies vadovybę? Arba gal tarp saugumiečių buvo žmonių, apskritai norėjusių atsikratyti komunizmo?
Kelia įtarimų ir Walęsos veikla einant prezidento pareigas. Vienas svarbiausių jo patarėjų buvo asmeninis vairuotojas, buvęs SB operatyvininkas. O knygoje gana išsamiai pasakojama, kaip Walęsa išsireikalavo iš archyvų su juo susijusius slaptus dokumentus. Iš bylos dingę dokumentai buvo kruopščiai aprašyti archyvininko. Walęsos gynėjai tvirtina, kad ši knyga – viešųjų ryšių kampanijos dalis. Dabartinis Tautos atminties instituto vadovas buvo paskirtas prezidento Kaczynskio, o jis ir Walęsa negali pakęsti vienas kito.
„Mes manome, kad Walęsa – nacionalinis simbolis. Jis vadovavo „Solidarumui“ ir išlieka nacionalinio masto figūra. Tačiau jis taip pat dirbo slaptajai policijai pasivadinęs Boleku. Tiesa ne visuomet būna arba tik balta, arba tik juoda“, - „Times“ sakė S. Cenckiewiczius.
