REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors turtingos Europos šalys jau kurį laiką plyšauja apie pirkimo manijos apsėstus vartotojus, kurie nuo besaikio išlaidavimo ieško pagalbos pas medikus, Lietuvos psichoterapeutai tokių klientų antplūdžio nefiksuoja.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, nors šalyje ir visu garsu kalbama apie ekonominę krizę, tai anaiptol nereiškia, jog sergančiųjų KPP (kompulsyvus potraukis pirkti) mūsų šalyje nėra, juolab kad pirkimo manijai, vadinamajam „šopingui“ ir dabar sudaromos visos sąlygos: didžiuosiuose prekybos centruose beveik kas mėnesį „lyja“ nuolaidomis, iš TV ekranų atakuoja naujų gaminių reklamos, o kur dar gamintojų brukama nuomonė - esą jei leidi pinigus, atsikratai depresijos ir patenki tarp išrinktųjų - juk išlaidauja tie, kurie gali sau leisti daug, t. y. vadinamasis Lietuvos elitas.

REKLAMA

Ateina kasdien

Vienos uostamiestyje veikiančios vardinių drabužių parduotuvės vedėja, nesutikusi viešinti pavardės, patikino, jog yra klientų, kurie kasdien iš parduotuvės žingsniuoja su kalnais naujų pirkinių. Šios parduotuvės nuolatiniai klientai - Lietuvos „grietinėlė“, todėl už pirkinius paliekamos sumos čia siekia tūkstančius litų.

„Ar jiems reikia to, ką perka? Manau, kad taip. Aš pati, jeigu tik finansai leistų, mielai pirkčiau kokybiškus vardinius drabužius. Įprasta, jog nuolatiniai klientai tik pasirodžius naujai kolekcijai ką nors iš jos visuomet įsigyja“, - pasakojo moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Vadinti tai manija ji nesiryžta. Ne vienerius metus parduotuvei vadovaujanti klaipėdietė įsitikinusi, jog įspūdingai atrodyti nori kiekviena moteris, todėl visa dailioji lytis - tik per plauką nuo pirkimo manijos.

Perka iš įpročio

Kretingiškė Andrė parduotuvių „šauksmą“ sako pajuntanti pavasarį, kai kyla poreikis atnaujinti garderobą. Moteris atvirauja, jog yra dienų, kai į namus grįžta tik su keliais litais piniginėje.

„Manija savo apsipirkimų nepavadinčiau, nors būna, kad įsigyti daiktai vėliau tokie žavūs neatrodo. Išdalinu juos giminaičiams, atiduodu mamai“, - apie vieną didžiausių pomėgių, vadinamąjį „šopingą“, pasakoja Andrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pastebėjo, kad kai kurios pažįstamos moterys be saiko išlaidauja kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį - turgaus dienomis, kai prekiaujama dėvėtais drabužiais.

„Kalnus į namus prisineša, ir vien tik todėl, kad pigu, o po to dalija, nes pačioms nebereikia. Ir taip - kas savaitę, manau, kad tai manija“, - svarstė moteris.

Pirkimo manija paliečia ne tik dailiąją lytį. Ja serga ir vyrai. Jie perka įvairius daiktus, norėdami sukurti tam tikrą įvaizdį sau ir savo šeimai. Brangūs automobiliai, naujoviški elektros prietaisai, motorinės valtys, palydovinės antenos - tais daiktais vyras dažnai net nesinaudoja, tačiau pirkdamas jis užtvirtina savąjį „aš“ ir pasijunta vertingesnis, - teigia psichologai.

REKLAMA

Anot jų, moterys, sergančios pirkimo manija, dažniausiai apsiriboja namu apyvokos reikmenimis, indais, kambarinėmis gėlėmis, drabužiais, avalyne ir kosmetika.

Nesiviešina

Klaipėdos psichikos sveikatos centro (KPSC) vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis savo darbo praktikoje neturėjo pirkimo manija sergančio paciento ir nėra nieko girdėjęs apie nuo to besigydančius lietuvius. Tačiau gydytojas mano, jog tokių žmonių tikrai yra.

„Prieš keletą metų taip pat mažai kas suvokė, jog besaikis lošimas kazino - kankinanti priklausomybė. Šiandien - vieša paslaptis, jog nuo šios priklausomybės yra gydomasi.

REKLAMA

Praeitą savaitę kaip tik konsultavau vieną tokį pacientą. Kitas pavyzdys - priklausomybę nuo tabako, ko gero, turi apie 30 proc. mūsų aplinkoje esančių žmonių. Žinote, kiek iš jų per šiuos metus atėjo pas mus gydytis? Nė vieno! Tačiau ar dėl to galima sakyti, jog problema neegzistuoja?“ - svarstė A. Slatvickis.

Jo nuomone, greičiausiai į KPP įklimpę pirkėjai dar nepasiekė vadinamojo dugno ir nesijaučia ja sergantys.

„Įjunkti į KPP labai paprasta, ypač kai tauta taip lepinama nuolaidomis. Tuomet žmonės puola pirkti nelabai jiems reikalingų daiktų. Priklausomybė vystosi palaipsniui“, - teigė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pirkiniais pasaulio nenustebinsiu“ - komentaras

Eugenija ODEBRECHT, verslininkė, Klaipėdos miesto tarybos narė

Brukama reklama mane, kaip vartotoją, nuteikia priešingai. Absoliuti nesąmonė, kai perkama ne prekė, o nuolaida. Vartotojiškumas tiesiog užgožia visus smegenis, žmonės eina ne pirkti, bet išleisti pinigus. Ne kartą įsigijusi „nuolaidą“, pigios prekės taip ir nepanaudojau, kam nors atidaviau arba dovanojau. Pastebiu, kad lietuvius valdo bandos jausmas - kaimynas turi, vadinasi, ir man tik iš principo reikia. Mane trikdo jaunos mergaitės, kurios visą turtą sukrauna ant savęs. Kažin, o kas tuomet lieka viduje? Matyt, tam tikram gyvenimo etape reikia pajusti perteklių, kai viską atsijoji ir renkiesi, ko tikrai reikia. Esu suvokusi paprastą tiesą - pasaulio savo pirkiniais nenustebinsi, todėl verčiau investuoti į savo dvasinį pasaulį. Asmeniškai man vertybė yra kelionės. Svečiose šalyse negyvenu 5 žvaigždžių viešbučiuose, nes tai nėra svarbu. Pirkimo malonumas - smagus, tačiau laikinas ir momentinis.

REKLAMA

Kada reikėtų sunerimti

* Mokslininkų teigimu, galima nustatyti elgesio panašumų tarp liguisto polinkio pirkti ir potraukio vartoti alkoholį ar narkotikus bei potraukio impulsyviai vagiliauti ar valgymo sutrikimų. Manoma, kad tokio elgesio priežastis - serotonino ir beta endorfino - stimuliuojamųjų neuromediatorių išsiskyrimas galvos smegenyse, dėl ko žmogui atsiranda pasitenkinimo, euforijos jausmas.

* Nesant galimybių šio potraukio patenkinti, pasireiškia nutraukimo simptomai - dirglumas, nuovargio jausmas, nuolatinis galvojimas apie malonumą teikiančią veiklą. Valingai kontroliuoti, kada ir kiek ilgai tęsis tokia veikla, žmogus negali.

REKLAMA

* Priklausomi nuo pirkimo asmenys linkę neigti pasikeitusį elgesį, net jeigu kiti žmonės mato akivaizdžias neigiamas šio elgesio pasekmes.

* Priklausomo elgesio bruožai būdingi nerimastingiems asmenims, taip pat tiems, kurių prastas savivertės jausmas, silpni sugebėjimai kontroliuoti aplinką.



Vaida JUTKONĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų