Elegantiškai apeiti „ne“ Lisabonos sutarčiai pasakusią Airiją būtų nekorektiška, teigia Lietuvos parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas ir siūlo rasti laiko svarstymams bei tarpusavio pasitarimams.
Tokią nuomonę Seimo vadovas išsakė penktadienį dalyvaudamas neformaliame Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų susitikime Portugalijos sostinėje Lisabonoje.
Pasak Č.Juršėno, su Airija reikia toliau tartis bei ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, kai daugiau nei pusė referendume dalyvavusių airių atmetė ES institucijas ir sprendimų priėmimo mechanizmą reformuoti turėjusią Lisabonos sutartį.
Diskusijų metu ES parlamentų vadovai aptarė atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių - esą žmonėms nepakankamai išaiškinami ES privalumai, o nacionaliniai parlamentai šiuo atveju nėra „atlikę namų darbų“.
Seimo pirmininko nuomone, Lietuvai Lisabonos sutartis labai svarbi ir dėl energetinio saugumo, nes joje įtvirtinama energetinio solidarumo sąvoka, turinti reikšti, kad ES šalys narės kartu spręs energetinio saugumo ir energetinių išteklių apsirūpinimo problemas.
Lietuva, kartu su Latvija ir Estija yra vadinamos „energetinėmis salomis“, nes neturi naftos bei dujų vamzdynų atšakų į ES, o elektros jungtis su Lenkija ir Švedija numatoma pastatyti tik 2012 metais.
Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi norėta įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
