REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdžios atstovai švietimo problemų spręsti kompleksiškai nesugeba: lopas ant lopo, o tame lope – skylė. Nors tiek Seimo nariai, tiek naujas švietimo ir mokslo ministras pripažįsta, jog pertvarkos kaimo mokyklose prilygsta atskiros kultūros genocidui, vis dėlto dabartiniai planai problemai spręsti nieko gero nežada.

REKLAMA
REKLAMA

Zarasų rajono pedagogai, protestuodami „prieš kaimo mokyklų naikinimą“ šiandien rengia piketą priešais Zarasų savivaldybę, vėliau planuoja protestuoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Prezidentūros ir Seimo.

REKLAMA

Mokytojai – ne skiedros

Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė, masiškai uždaromos kaimo mokyklos visų pirma yra gyvenviečių kultūros centrai ir židiniai, dėl to žiūrėti vien į ekonominius dalykus yra vienpusiška. „Uždaryti jas, atsižvelgiant tik į mokinių skaičių, yra negalima, reikia problemą spręsti globaliau“, - sakė A.Staponkienė.

Anot A.Staponkienės, vaikų skaičius kaimo mokyklose yra kintantis dydis, dėl to nederėtų mokyklas naikinti vien atsižvelgiant į šį rodiklį. „Jeigu vienoje mokykloje yra 19 moksleivių, ją uždaro, <...> taip byra kaimo kultūros centras. Bet juk šiandien 19, kitąmet - gal bus 22“, - tvirtino politikė.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius mano, jog nesant finansinių galimybių mažą mokyklą išlaikyti nėra racionalu. „Jeigu pagrindinėje mokykloje yra mažiau nei 40 vaikų, tada ją reikia reorganizuoti, <...> Tačiau protingai, kad liktų ir taip vadinamas daugiafunkcinis centras“, - aiškino A.Monkevičius.

A.Staponkienės nuomone, mokykla yra tiek mokytojų, tiek visos kaimo bendruomenės centras, nes „daugiau gyvenvietėje kitokių kultūros centrų – tiesiog nėra“.

Ministras sako, jog svarstant, ar uždaryti kaimo mokyklas, ar ne, turi būti įtraukta visa bendruomenė ir atsižvelgta į jos poreikius: „mokytojai nėra skiedros“, kaimo vaikų likimas - irgi svarbus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A.Monkevičius pripažįsta, kad tokie „židiniai yra labai reikalingi“ ir žada šią problemą pagal galimybes spręsti. „Per tą pusmetį bandysiu padėti, ką galime padaryti. <...> Dabar iškart turbūt nieko nepadarysim, nes biudžetas yra patvirtintas“, - teigė ministras, pažadėdamas, jog svarstant kitų metų biudžetą ši problema bus akcentuojama.

Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė A.Monkevičius,  mokyklų išlaikymui svarbūs yra finansiniai dalykai, „kaimo mokyklose mažėja vaikų, todėl reikia protingai šeimininkauti“.

REKLAMA

Kaimo mokyklų ateitis – „optimistiška, bet juoda“?

Kaip portalui „Balsas.lt“ aiškino A.Monkevičius, tam, kad optimizuojant kaimo mokyklas nebūtų žlugdomi daugiakultūriniai centrai, „Seimo komitetas turėtų prisiimti koordinatoriaus vaidmenį“.

Ministras įsitikinęs, jog šiai problemai spręsti reikia bendrų pastangų. „Norėjau pasidomėti, ką komitetas Seime yra padaręs ir ką ketina daryti“, - sakė A.Monkevičius.

Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad pagal jo „optimistišką, bet juodą scenarijų“, neperžiūrėjus moksleivio krepšelio metodikos, kaimo pradinės ir pagrindinės mokyklos kaip reiškinys išvis išnyks.

REKLAMA

Nors V.Domarkas įsitikinęs, kad švietimui vien ekonominiai svertai negali būti taikomi ir kad „dėmesys turi būti visai kitoks“, tačiau konkrečių būdų šiai problemai spręsti jis iš esmės neįvardino. „Reikės labai rimtai peržiūrėti moksleivio krepšelio metodiką kaimo pradinėms ir nepilnoms vidurinėms mokykloms“, - sakė jis, pridurdamas, jog lėšos kaimo mokyklų švietimui turi būti skiriamos „ne iš vidinių rezervų“.

A.Monkevičiaus teigimu, problemos kaimo mokyklose kyla dėl finansinių dalykų ir sako, kad tokių kultūros židinių finansavimas iš mokinio krepšelio yra žalingas pačiam švietimui. „Nemanau, kad iš mokinio krepšelio reikėtų finansuoti. Tada nuskriaustume švietimą“, - tvirtino ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, siekiant kaimuose išlaikyti tokius centrus, kurie atliktų švietimo, kultūros, sporto ir socialines funkcijas, „būtų galima per biudžetą savivaldybėms skirti tikslines lėšas“.

Ministras sako, kad kartais reikia savivaldybių pareikalauti, kad jos atidžiau žiūrėtų į tokias mokyklas ir prieš priimdamos sprendimus įsitikintų, kad mokykla gali būti tokiu centru.

A.Monkevičius portalui „Balsas.lt“ teigė esąs susirūpinęs dėl tinkamų mokymosi sąlygų kaimo mokiniams.„Aš labai esu susirūpinęs, kad jokiu būdu dirbtinai nebūtų bloginamos sąlygos vaikams. Mano akcentas yra tas, kad vaikai neturi būti skriaudžiami, o sąlygos turi būti keliamos“, - tikino ministras.

Pasak A. Monkevičiaus, būtina savivaldybių finansavimo metodikoje atrasti būdų, pagal kuriuos būtų skiriamos lėšos konkrečiai daugiafunkciniam centrui, neskriaudžiant švietimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų