REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas šiandien priėmė daug debatų kėlusį bei septynis kartus atidėtą Lygių galimybių įstatymą. Juo numatomi atvejai, kada draudžiama diskriminacija, tačiau lygybės principas galės būti netaikomas mokykloms, kurių steigimo dokumentuose nurodoma, kad ugdymas grindžiamas religinėmis nuostatomis.

REKLAMA
REKLAMA

Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė portalui „Balsas.lt“ teigė, jog būta iniciatyvų iš įstatymo išimti lytinės orientacijos, amžiaus, negalios kriterijus, tačiau po ilgų svarstymų visos jos buvo grąžintos, o  įstatymas dar buvo papildytas nuostata, kad negalima diskriminuoti žmogaus pagal jo socialinę padėtį.

REKLAMA

Taigi pagal naują įstatymą bus draudžiama diskriminacija pagal lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę ar religiją.

L. Mogenienė teigė, jog yra keli atvejai, kai šis įstatymas netaikomas. Anot L. Mogenienės, ilgai buvo diskutuota dėl pataisos, kad visose bendrojo lavinimo ir ikimokyklinėse įstaigose, jeigu jų bendruomenė siekia vaikus auklėti religine dvasia, įstatymas nebūtų taikomas, bet po ilgų debatų Seimas pataisą atmetė.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to įstatymo nutarta netaikyti būtent toms mokykloms, kurių steigimo dokumentuose numatyta, kad mokykla remiasi religinėmis vertybėmis.

„Steigimo dokumentai yra būtini. <...> Jeigu tėvai veda vaiką į mokyklą, jie turi žinoti, kur vaiką veda, kad tai - specifinė mokykla, su specifiniu etosu ir specifinėmis auklėjimo nuostatomis“, - portalui „Balsas.lt“ sakė L. Mogenienė.

Ji pridūrė, jog tokia pataisa gali sukelti abejonių dėl konstitucingumo, kadangi šalies valstybinės mokyklos pagal konstituciją yra pasaulietinės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, už naujos redakcijos įstatymą balsavo 64 Seimo nariai, 6 susilaikė ir 1 balsavo prieš. „Balsavo tiek Seimo narių, kiek reikia – tai yra 71“, - sakė Č. Juršėnas.

Kiek anksčiau Seimo nariai smarkiai ginčijosi dėl kai kurių diskriminacijos pagrindų tikslingumo. Didžiausius ginčus kėlė draudimas diskriminuoti lytinės orientacijos pagrindu.

„Balsas.lt“ primena, jog Seimo nariai buvo pritarę dar negalutiniam įstatymui, kuriuo draudžiama žmones diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, tačiau toks draudimas negaliotų, jeigu asmens teisės būtų pažeidžiamos dėl amžiaus, negalios arba lytinės orientacijos.

REKLAMA

Tačiau Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teises ginančios parlamentinės grupės paskelbtame pranešime teigiama, jog priėmus tokios redakcijos įstatymą reikštų, jog Lietuvos piliečiai bei valstybės svečiai nebus apsaugoti nuo diskriminuojančio elgesio prekių ir paslaugų sferoje.

Pasak pranešimo, sprendimas iš įstatymo išbraukti „lytinę orientaciją“ taip pat sumažintų galimybes efektyviai ginti pažeistas teises darbo rinkoje, o tai prieštarautų Europos Tarybos direktyvai, nustatančiai vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

REKLAMA

„Galiu tik įspėti, jei nebus garantuotos efektyvios ir prieinamos teisinės gynybos priemonės, numatytos direktyvoje, Lietuvai bus taikomos sankcijos. Tokie Seimo veiksmai pasauliui pasiųs žinią, jog Lietuva nėra tolerantiška valstybė“, - buvo pareiškęs šios grupės pirmininkas Michaelas Cashmanas.

Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija Seime svarstyta ilgai: vieniems parlamentarams netiko, kad projekte neva paneigiama tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, kiti piktinosi, jog norima saugoti gėjus, lesbietes ir transseksualus.










REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų