Airių politikai, nesugebėję visuomenei paaiškinti Lisabonos sutarties svarbos bei naudos, verti nulinio įvertinimo, teigia konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris.
Taip politikas reagavo į penktadienį referendume airių tartą „ne“ Europos Sąjungos Lisabonos sutarčiai, kuri turėjo reformuoti sprendimų priėmimą išsiplėtusioje 27 valstybių organizacijoje.
„Jūs neįsivaizduojate, kiek Airija (nepykite už tokį mano pasakymą) „daug“ gavo turėdama tokį referendumą, kurį mes, žinoma, gerbiame. Paskaičiuokit, kad Airija yra viena iš daugiausiai gavusių, dešimteriopai daugiau pagalbos negu Lietuva iš Europos Sąjungos. Ir jų politikai, visos partijos, kurios taip silpnai sugebėjo pareikšti savo nuomonę airių gyventojams ir jų neįtikinti iš esmės verti nulinio įvertinimo“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E.Zingeris.
Pasak politiko, tikimasi, jog Lietuva šiuo atveju savo pozicijos nekeis ir laikysis paramos Lisabonos sutarčiai, nepaisant Airijos referendumo rezultatų. E.Zingerio teigimu, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai šeštadienį vykusiame partijos politinio komiteto posėdyje nutarė nekeisti savo pozicijos ir remti sutartį. Esą panašios nuomonės laikosi ir kitos „klasikinės“ Lietuvos politinės jėgos - kiek tai paaiškėjo iš tarppartinių konsultacijų.
Anot E.Zingerio, gali būti, jog iki šių metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų ketinamame pasirašyti politinių partijų susitarime dėl užsienio politikos tikslų, vienas esminių punktų bus parama Lisabonos sutarčiai, kitaip dar vadinamai Reformų sutartimi.
„Aš manau, kad naujame susitarime, kuris dabar ruošiamas tarp partijų irgi nebus pasiduota populizmo bangoms ir pagrindinis punktas bus parama Lisabonos sutarčiai“, - sakė konservatorius.
Airijos rinkėjai penktadienį vykusiame referendume atmetė Lisabonos sutartį ir tuo sukėlė krizę planams reformuoti ES struktūras. Suskaičiavus rezultatus visose apygardose, 53,4 proc. balsavusiųjų atmetė sutartį, o 46,6 proc. pritarė jai.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėjo įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją būtų ratifikavusios visos ES narės. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi norėta įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
