REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bet kokiame tarptautinių organizacijų, nusipelnančių nebetęsti savo veiklos, sąraše Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) turėtų užimti aukštą vietą, tvirtina įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Tačiau Lietuvos politikai ir politologai su tuo nesutinka pareikšdami, kad narystė taryboje mūsų šaliai dar gali praversti, rašo „Respublika“.

REKLAMA
REKLAMA

Apsimetėliškas baltiškumas

Tarybos narystė yra nelogiška: nepriklausanti Baltijos regionui Norvegija ir tolima Islandija yra tarybos narės, o kaimynė Baltarusija nėra, be to, ir tarybos tikslas miglotas, skelbia britų savaitraštis.

REKLAMA

Tarybos dirbtinai išpūstų aktualijų sąraše vyrauja baltiškumo tema, taip pat pabrėžiami ir tokie perliukai kaip „ekspertų grupės, tiriančios socialinį priklausymą, sveiką gyvenseną ir gebėjimą dirbti, svarba“, o bene visus tarybos narius sieja neabejingumas džiazui ir fotografijai.  Organizacijos kritikams tokia veikla simbolizuoja ne tik mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir užimtų žmonių laiko švaistymą, pabrėžia žurnalas.

REKLAMA
REKLAMA

„BJVT šiuo metu yra tokia nuobodi, kad rusai net nemėgina jos sužlugdyti“, - pripažįsta politikas.

Gal BJVT ir yra nuobodi, tačiau pats regionas tikrai toks nėra, pabrėžia straipsnio autorius. Vakarų valstybės įdėmiai seka trijų Baltijos jūros šalių ekonominius svyravimus.

Vakarai taip pat nerimauja dėl atgimstančios Rusijos Baltijos šalims daromo energetinio spaudimo, o tai, pasak vieno užsienio reikalų ministro, šalis nustumia į „aštraus strateginio konflikto“ fronto liniją. Tai nelabai jaukus, apsimetėliškas „baltiškumas“, kurį reklamuoja BJVT.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G.Kirkilas su kritika nesutinka

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas įsitikinęs: „The Economist“ kritika yra ne visai pelnyta, o dalyvavimas BJVT veikloje Lietuvai naudingas.

„Bendradarbiavimo formatas yra Viduržemio jūroje, Baltijos jūroje.  Europos Sąjunga vis plačiau kelia klausimą dėl bendradarbiavimo su vadinamosiomis kaimynėmis, o Baltijos jūros formatas kaip tik leidžia bendradarbiauti su kaimynėmis. Apskritai Europos Sąjunga skatina regioninį bendradarbiavimą“, - „Respublikai“ dėstė G.Kirkilas.

Vyriausybės vadovas sutinka, kad tarybos tikslus ir uždavinius reikėtų suformuluoti iš naujo. Pasak jo, artimiausiu metu tai ir bus padaryta.  „Bendradarbiavimas transporto srityje tebelieka aktualus. Turime daug problemų su ne Šengeno šalimis, vizų režimas, energetika, bendradarbiavimas nusikalstamumo srityje lieka aktualus“, - apie galimus BJVT veiklos prioritetus kalbėjo premjeras.



Taryba mums gali praversti

REKLAMA

Su ministru pirmininku iš esmės sutinka ir politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto direktorius Raimundas Lopata. „Struktūros darbas yra komplikuotas, tai mes visi žinome nuo pat pradžių, bet jos instrumentališkumas dar gali būti panaudotas“, - „Respublikai“ pareiškė politikos ekspertas.

R.Lopata nesiėmė prognozuoti, ar BJVT sugebės išbristi iš ją ištikusios krizės ir tapti rimta jėga Baltijos jūros šalių regione.



Sergejus TICHOMIROVAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų