Apie keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių galvų medžioklės agentūrų pernai perviliojo kelis šimtus vadovų ir kitų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, o jų atlyginimai kilo iki 30 proc.
Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, galvų medžiotojai, pervilioję patyrusį vadybininką Valdą Tekorių iš pieno perdirbimo milžinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, antrą pagal dydį šalies alaus gamintoją, galėtų iš pasitenkinimo trinti rankomis. 2007-ieji šiai grupei buvo rekordiniai: „Kalnapilio-Tauro“ apyvarta šoktelėjo 29,2 proc. - nuo 165 mln. Lt iki 213 mln. Lt.
Prieš kelerius metus atėjus naujam generaliniam direktoriui V.Tekoriui įmonė išsikapanojo iš krizės ir ėmė dirbti pelningai. Vadinasi, „Kalnapilio“ akcininkų investicijos į naują vadovą, jiems kainuojantį kelis šimtus tūkstančių litų per metus, sugrįžo. Tai kartu ir puikiai nematomą darbą atlikusių samdytų konsultantų, vadinamųjų galvų medžiotojų, nuopelnas.
Buvęs „Pieno žvaigždžių“ vadovas V.Tekorius nė neketino keisti darbo, bet įdomiam naujojo darbdavio pasiūlymui ir iškeltiems intriguojantiems iššūkiams atsispirti nepajėgė. Tuo ir ypatingi galvų medžiotojai: jie dažniausiai atkasa ir sudomina nauju darbu tuos, kurie tuo metu darbo net neieško.
Galvų medžioklės sezonas tęsiasi ištisus metus. Tik ginklai ir taikiniai kiti. Medžiotojai - tai didelių kompanijų savininkai ir įdarbinimo agentūrų konsultantai, o jų grobis - sėkmingai dirbantys kitų įmonių vadovai ir itin kvalifikuoti specialistai. „Susisiekite su mūsų galvų medžioklės skyriumi jau šiandien“, - savo interneto tinklalapyje ragina tiesiogine darbuotojų paieška užsiimanti agentūra „Starjobs“.
Iš Vakarų atėjęs verslas sparčiai plinta Lietuvoje. Tiesioginės darbuotojų paieškos paslaugas šalyje jau teikia apie keturiasdešimt įdarbinimo agentūrų, ir jų vis daugėja. Didžiosios įmonės, užsienio kapitalo bendrovės ir tam tikros siauroje srityje dirbančios kompanijos, ieškodamos personalo ar norėdamos pastiprinti turimą, be šių medžiotojų neišsiverčia.
Tiesa, iš pradžių tokia paieška dažniau buvo naudojama aukščiausio lygio vadovams - elitiniams vadybininkams surasti, o dabar vis dažniau ieškoma ir žemesnių grandžių vadovų (pavyzdžiui, padalinių, departamentų, skyrių vadovų) bei kitų ypatingos kvalifikacijos - dažnai retos ar specifinės - specialistų, jau netgi gydytojų ar advokatų.
Vis dėlto durkite pirštu į bet kurį žinomesnės šalies įmonės vadovą - ir galite būti beveik visiškai tikri, kad pataikysite į tą, kuris buvo atrastas ir sumedžiotas samdytų konsultantų. Tarp tokių vadovų - ir didžiausios šalies telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta, vienas brangiausių šalies vadybininkų, ir, pavyzdžiui, „Tele2“ vadovas Petras Masiulis.
„Tuo metu steigiau „Hansabanką“ ir vadovavau jo plėtrai. Darbo sąlygos buvo puikios, bet atėjo profesionalūs koncerno „Telia“ samdyti konsultantai ir puikiai atliko savo darbą, - prisimena A.Šikšta. - Derybos truko maždaug tris mėnesius, nes iš būsimo darbdavio reikalavau darbinės laisvės“.
Šiose derybose, suprantama, daug dėmesio buvo skiriama ir finansinėms darbo sąlygoms. A.Šikšta išsiderėjo stulbinamą atlyginimą („Veido“ žiniomis, šiuo metu vadovo alga siekia100-250 tūkst. Lt per mėn.), bet ir jam, kaip naujam vadovui, iškeltus tikslus įvykdė su kaupu: ištraukė iš duobės dėl konkurencijos su mobiliojo ryšio operatoriais daug klientų netekusią bendrovę ir pavertė ją pelningai dirbančia integruotų paslaugų ir produktų teikėja balso telefonijos, interneto, TV ir IT srityse. A.Šikšta prisipažįsta: jis jau dirba „Teo“ ilgiau, nei planavo čia ateidamas. Bet kitų galvų medžiotojų siūlymų, kurių nuolat sulaukia, jis atsisako. Atsisako todėl, kad užsibrėžė su akcininkų pagalba paversti „Teo“ stipriausia lydere visame „TeliaSonera“ koncerne.
Neabejotinai išlošė ir „Tele2“ akcininkai, padedami samdytų konsultantų iš bendrovės „Colgate-Palmolive“ perpirkę P.Masiulį, tuometį šios įmonės Baltijos šalių rinkodaros vadovą. Jis sako susigundęs, nes pasiūlymas buvo įdomus, be to, jau norėjo grįžti į Lietuvą - tuo metu dirbo Rygoje.
Naują kvėpavimą kartu su naujojo generalinio direktoriaus Gintauto Mažeikos atėjimu įgijo ir draudimo bendrovė „PZU Lietuva“. Iš nuostolių ją ištraukęs vadovas taip pat buvo pakviestas per tiesioginę atranką. G.Mažeiką sugundė dėl vadybos nesklandumų įmonę ištikę sunkumai -išsyk suprato galįs juos įveikti. Beje, agentų skambučių ir darbo pasiūlymų jis sulaukdavo ir anksčiau, bet jais nesusiviliodavo. „Kartą net laimėjau konkursą, bet atsisakiau užimti pareigas, nes supratau, kad neverta keisti darbo“, - mena pokalbininkas.
Kad brangiai sumokėję užsakovai neprašautų, tiesioginės paieškos agentūros kruopščiai ištiria rinką, suranda ir atrenka galimus kandidatus, tada jų kvalifikaciją, privalumus ir trūkumus išnarsto iki paskutinio kaulelio. Galiausiai su tinkamiausiais kandidatais imamos vesti derybos. Šis procesas gali trukti iki pusmečio. „Mūsų darbas - rasti tinkamiausią vadovą. Nes idealių vadovų nebūna. Manote, kad „Hansabanko“ valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius galėtų taip pat puikiai vadovauti ir kokiai nors žemės padargų įmonei? Anaiptol“, - sako įmonės „J.Frii-sberg & Partners“ direktorė Nijolė Kelpšaitė. Iš tiesų keli šimtai geriausių Lietuvoje vadovų - tokių bendrovių kaip „Omnitel“, „Teo“, SEB ar „Hansabanko“ bosai, taip pat vidutinių įmonių gabūs direktoriai, norintys kilti karjeros laiptais, yra nuolat akylai stebimi tiesioginės darbuotojų paieškos specialistų.
Paprastai siūlymų keisti darbą jie sulaukia bent porą kartų per metus. Norinčiųjų juos persivilioti (ypač elitinius vadovus, kurių Lietuvoje tėra kelios dešimtys) atsiranda nuolat. Turtingi akcininkai, už nusižiūrėtą vadovą pasiryžę mokėti šimtatūkstantines sumas, pareikalauja: „Norime tik šito žmogaus. Padarykite viską, kad jį gautume“. Kartais ir gauna, o tada sužinome, kad didelėje įmonėje dėl neskelbiamų priežasčių pradeda dirbti naujas direktorius. Bet agentūros neretai nuleidžia užsakovus ant žemės, nes vieną įmonę iki aukštumų iškėlęs vadovas kitą gali tik nusmukdyti - ir čia visai nesvarbu, kokio ryškumo žvaigždė jis yra.
Geriausi savo srities profesionalai neieško darbo per skelbimus spaudoje ir kitais įprastais būdais, todėl ir jų atrankos vyksta slapta, o visa informacija kruopščiai slepiama. Tačiau tiesioginės paieškos konsultantai šnipais neretai pavadinami ne tik dėl to. Dalis įmonių griežtai neįsileidžia įdarbinimo agentūrų specialistų, nors šie siūlo ir visiškai kitas paslaugas. Šitaip saugomasi, nes bijoma, kad jų darbuotojų nesumedžiotų. Be to, neretai vadovų netektis įmonėms būna itin skaudi, ypač jei darbuotoją pervilioja konkurentai. Kaip tik todėl tiesioginė paieška sulaukia tokių prieštaringų vertinimų.
Žino, kiek kainavo naujai darbovietei
Tiesioginė darbuotojų paieška tampa nauju pelningu verslu. Tiesa, ši naujovė, kaip ir visa kita, Lietuvą pasiekė gerokai vėliau nei kitas šalis. Pavyzdžiui, Singapūre - šalyje, kurioje, kaip rodo Pasaulio banko reitingai, yra geriausios pasaulyje sąlygos verslui plėtoti, galvų medžioklė taip išplito, kad tarp kompanijų tai pats populiariausias būdas naujiems darbuotojams privilioti. Kaip skelbia dienraštis „The Business Times“, naujas tyrimas atskleidė, kad ieškodamos naujų talentų - tiek vadovų, tiek darbuotojų žemesnėms pareigoms užimti, net 72 proc. kompanijų kreipiasi į galvų medžiotojus.
„Geriau vienas labai stiprus žmogus nei du vidutiniokai. Investicijų į profesionalų arbuotoją mums negaila, nes žinome, kad tai atsipirks“, - paaiškina, kodėl naudojasi galvų medžiotojų paslaugomis, apie 3 tūkst. darbuotojų turinčios bendrovės „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus. Šitaip įmonė jau sustiprino rinkodaros, reklamos ir kitus skyrius, o šiuo metu žvalgomasi gabaus personalo vadovo.
Remdamiesi įdarbinimo agentūrų duomenimis, suskaičiavome, kad pernai tokiu būdu buvo perviliota keli šimtai vadovų ir kitų specialistų. Dar visai neseniai tokie žmonės buvo skaičiuojami dešimtimis, o dabar - šimtais.
Štai pernai rudenį sumedžiotas buitinės technikos, kompiuterių serviso ir IT paslaugas teikiančios įmonės „AG Service“ direktorius Eimundas Mačiulis, nuviliotas iš „Sonex Technologies“, kur dirbo rinkodaros direktoriumi Lietuvai ir Baltijos šalims, tiksliai žinojo, kiek naujoji jo darbovietė už jį sumokėjo. Netgi pats matė, kaip buvo pervedami pinigai. Jis atskleidžia, kad šios paslaugos kaina - trys-penki jo atlyginimai. Beje, iš pradžių agentai jam buvo numatę „AG Service“ įmonėje kitas pareigas, bet po sėkmingo pokalbio pasiūlė tapti bendrovės vadovu.
Tai, kad juo domimasi, E.Mačiulis jautė seniai. „Nekreipiau dėmesio - tegu stebi, nelabai ką slepiu“, - šypsosi jis. Tiesa, kartais E.Mačiulis nustebdavo sužinojęs, kiek daug žinių apie jį susirinkusios kompanijos net iš kitų Europos šalių. „Sonex“ įmonėse karjeros laiptais E.Mačiulis kilo aštuonerius metus. „Per ilgą laiką įmonėje susiguli tam tikros nuostatos, struktūros, kurias pakeisti būna sudėtinga net vadovui. Supratau, kad jei nieko nekeisiu, tuoj tapsiu užkonservuota preke“, - ako jis.
Galvų medžiotojų pasiūlymui pernai neatsispyrė ir buvęs „Vilniaus kapitalo vystymo projektų“ direktorius, o dabar -nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ vadovas Gediminas Tursa. Jį, kaip ir „Teo“ vadovą A.Šikštą bei daugelį kitų nuolat darbo siūlymų sulaukiančių profesionalų, nauji projektai visada domina. Tad vadovai nė vieno pasiūlymo atmesti neskuba, visada rimtai juos apsvarsto. „Kiek teko bendrauti su galvų medžiotojais, dauguma buvo aukšto profesinio lygio, tad paliko gerų įspūdžių. Neatsisakau su jais kalbėtis, nes visi pasiūlymai savaip įdomūs. Bendravimas su galvų medžiotojais naudingas naujais kontaktais, naujausiomis žiniomis apie rinką“, - sako G.Tursa.
Kompanijos „Search & Selection“ duomenimis, perviliotų vadovų algos 2007-aisiais kilo iki 30 proc. Šiek tiek mažiau didėjo vidutinės grandies specialistų - iki 15 proc. Prognozuojama, kad šiemet po tiesioginės paieškos įdarbintų žmonių atlyginimai kils dar iki 20 proc. Tiesa, rinkoje gerai vertinamus aukštos kvalifikacijos specialistus dažnai labiau motyvuoja ne didesnis uždarbis, o nauji iššūkiai. Pavyzdžiui, buvusi SEB banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė, kurią galvų medžiotojai neseniai perviliojo į naujai kuriamą „Finastos“ banką, prisipažįsta, kad jos dabartinis atlyginimas, įvertinus visas privilegijas SEB banke, padidėjo nestipriai. JAV studijavusiai jaunai specialistei padėjo apsispręsti pasiūlytos aukštesnės pareigos - ji paskirta naujojo banko analizės departamento vadove. A.Budrytė su azartu ėmėsi naujos užduoties - pasiekti, kad „Finastos“ banko analitikų komanda taptų stipriausia šalyje.
Kalbant apie elitinius vadovus, jų atlyginimai po derybų po kelis kartus tikrai nepadidėja. Tai mitas. „Šiems žmonėms, kurie jau viską yra pasiekę, pinigai tikrai nėra svarbiausias dalykas. Jiems svarbiau, ką jie dar gali nuveikti“, - įsitikinusi tiesiogine darbuotojų paieška užsiimančios įmonės vadovė N.Kelpšaitė.
Galvų medžiotojai jų nepagavo
Pasitaiko, kad galvų medžiotojų akiratyje nuolat esantys geriausi specialistai galiausiai keičia darbą ne iš agentų sulaukę viliojamų siūlymų, o tada, kai naujosios darbovietės atstovai patys kantriai siekia prisikviesti patikusį specialistą. Nors įmonės „Hanner“ direktoriaus pavaduotojo pareigas rudenį pradėjusiam eiti Dariui Montvilai galvų medžiotojai skambindavo iki dešimties kartų per metus, į dabartinę darbovietę jį ateiti prikalbino pats „Hanner“ vadovas, kuriam tai kainavo metus laiko ir kantrybės. „Jis nuosekliai, metodiškai mane kalbino visus metus. Galiausiai pataikė paskambinti tada, kai darbe buvo sudėtingesnis laikotarpis - tada ir nusprendžiau priimti sprendimą pakeisti darbą“, - pasakojo prieš tai „Bitės“ grupės generalinio direktoriaus pavaduotoju verslo klientų klausimais dirbęs D.Montvila. Beje, „Bitės“ grupėje prieš ketverius metus jis įsidarbino padedamas profesionalių tiesioginės paieškos specialistų.
Galvų medžiotojų strėlėms nepasidavė ir Laura Braždžionytė, Nacionalinės kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė. Ji pamena, kad pirmąkart sulaukusi galvų medžiotojų skambučio nustebo - juk iki tol niekada niekur nesiuntė savo gyvenimo aprašymo ir neieškojo darbo. Nors buvo smalsu, agentai neatskleidė, kaip susirinko informaciją. Vis dėlto nė vienas tiesioginės paieškos atstovų siūlymas jos nesudomino.
O kaip tapti medžiojamam? Kalbinti vadovai, kurių geidžia daugelis įmonių, sako: tam, kad sulauktų tokio dėmesio, prireikė didelio įdirbio, gerų ryšių, sėkmės, rezultatų. „Jei esi pastebimas savo darbovietėje, ilgainiui tapsi pastebimas ir už jos ribų“, - mano Švedijos prekybos tarybos biuro Lietuvoje vadovas Mantas Zalatorius. Tam tikrų specifinių sričių specialistai pastebimi ir tada, kai tiesiog tyliai, bet gerai dirba savo darbą ir į viešumą nesiveržia. Beje, „CVO Sales & Marketing Recruitment“ projektų vadovė Gintė Vilimaitė pastebi, kad yra žmonių, kurie mėgsta būti šių medžiotojų taikinyje ir darbą keisti kas porą metų. Taip kyla jų atlyginimas, pasiekiamos vis naujos karjeros aukštumos, bet atsiranda rizika, kad ilgainiui darbdaviai jais ims nepasitikėti.
Tiesioginė paieška turi ir daugiau trūkumų. Pirma, neaišku, ar rasti kandidatai tikrai noriai dirbs naująjį darbą ir taip pat ambicingai kaip prieš tai buvusioje darbovietėje sieks tikslų. „Įprastos atrankos kartais efektyvesnės, nes ateina labiau motyvuoti, tikrai tų pareigų trokštantys kandidatai“, - atkreipia dėmesį M.Zalatorius, beje, ir pats nuolat sulaukiantis siūlymų užimti aukščiausius Šiaurės šalių bankų postus.
Bet grįžkime prie V.Tekoriaus, kuris, galvų medžiotojų perviliotas į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, padėjo alaus daryklai atgimti. Jis atvirai prisipažįsta, kad prieš tai vadovaudamas „Pieno žvaigždėms“, o dar anksčiau eidamas naftos produktų gamybos bendrovės „Pemco kuras“ generalinio direktoriaus pareigas, nuolat buvo verbuojamas pereiti į kitas įmones, o štai dabar - visiškas štilis. „Per ketverius metus niekas nieko nėra pasiūlęs. Turbūt manoma, kad „Kalnapilis“ yra pati karjeros viršūnė, auksinis narvelis, iš kurio neiškrapštysi“, - sako V.Tekorius. Iš tiesų viskas labai paprasta: juk mažytėje Lietuvoje elitiniams vadovams skirtų postų yra vos kelios dešimtys. Rinka V.Tekoriui ir kitiems aukšto lygio vadybininkams tiesiog neatranda ką pasiūlyti. Tai paaiškina, kodėl didžiausių Lietuvos įmonių vadovai keičiasi taip retai.
Milda Celiešiūtė, Giedrė Petkevičiūtė
