Vilniuje nebėra nei normalios valdžios, nei normalios opozicijos, įsitikinę kai kurie miesto politikai. Miesto opozicijos pastangas vesti derybas dėl naujos valdančiosios daugumos žlugdo nesutarimai dėl naujojo mero kandidatūros. Kai kurie miesto politikai mano, kad tokia neapibrėžta padėtis gali išlikti labai ilgai – gal net iki kitų miesto valdžios rinkimų.
Miesto tarybos narys Arūnas Štaras portalui „Balsas.lt“ pareiškė, kad valdžios mieste nebėra. Jis klausė, kaip galima kalbėti apie normalų jos funkcionavimą, jei buvusiu Vilniaus vicemeru vadinamas „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Evaldas Lementauskas iš tiesų tebeturi visus įgaliojimus. Jis tik yra įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, tačiau norint jį atleisti iš pareigų, reikalingas tarybos sprendimas. Tuo tarpu meras Juozas Imbrasas sušaukti tarybos posėdžio šaukti neskuba. Tikiuosi, kad po savaitės vis dėlto susirinksime, sakė A. Štaras.
Pasak jo, įstrigus deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, susidarė savotiška pato situacija, kuomet mieste nebėra nei efektyvios valdžios, nei veiksmingos opozicijos.
Kodėl miesto politikai jau gerą pusmetį kalba apie būtinybę išversti iš kėdės dabartinį merą Juozą Imbrasą ir suformuoti naują miesto valdžią, tačiau net dviems valdančiosios koalicijos nariams atsidūrus už grotų, derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos trypčioja vietoje? Vieni tai aiškina itin trapia jėgų pusiausvyra, kiti – tiesiog nenoru ką nors keisti, pasiliekant galimybę veikti ir tartis ne atvirai, o šešėlyje.
Ne taip seniai kalbėta, kad sudaryti valdančiąją daugumą labai sudėtinga be nedidelės, tačiau „auksinį balsą“ turinčios lenkų frakcijos, o ši ligi šiol atvirai palaiko dabartinio mero atstovaujamą „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją. Vis dėlto A. Štaras neatmeta galimybės, kad būsimajai daugumai gali pavykti palenkti lenkus į savo pusę. „Matant, ką išdarinėja jų partneriai, lenkams vieną kartą gali trūkti kantrybė“, - sakė politikas. Jis pridūrė, jog sprendžiant iš šios frakcijos narių veiksmų susidaro įspūdis, kad didžioji jų dalis turi kur kas daugiau padorumo negu tie, kurie taryboje ar už jos ribų tuos lenkus apšneka.
A. Štaras įsitikinęs, kad lenkų frakcija būtų pasirengusi dirbti ir su kita dauguma, jei ši dauguma formuotųsi. „Tačiau ji nesiformuoja ir todėl aš esu nusivylęs“, - apgailestavo politikas. Jis pridūrė nematąs ypatingo miesto tarybos narių aktyvumo ir ypač peikė konservatorius. Pasak jo, gal kiek aktyvesni socialdemokratai, tuo tarpu konservatoriams ryžto aiškiai trūksta, neaišku, kokia jų vizija, su kuo jie kalbasi, kokią daugumą projektuoja.
Tuo tarpu miesto tarybos narys konservatorius Kęstutis Masiulis tokius kolegos vertinimus vadina pasakomis. „Jokia kita partija bent jau Vilniuje neturi tokios aiškios vizijos ir strateginių tikslų, kaip mes. Šių metų pradžioje mes jau buvome visiškai netoli susitarimo su Liberalų sąjūdžiu ir liberalcentristais ir šis susitarimas buvo pasiektas mūsų strateginių tikslų pagrindu“, - užtikrino politikas.
Pasak jo, derybos su kitais galimais partneriais nebuvo sėkmingos visų pirma dėl nesutarimų, kam turėtų atitekti mero postas. Pasak jo, liberalcentristai meru aiškiai norėjo matyti socialdemokratą ar šiaip lengvai valdomą žmogų. „Numanau, kad kai kurios įmonės labai suinteresuotos, kad Vilniaus valdžia būtų joms palanki. O palankumas yra ne kas kita, kaip to žmogaus sukalbamumas ir minkštumas. Tai yra didžiausia problema matant tokius pavojus ir nenorint dar kartą įbristi į tą patį Rubikoną, norėjosi labai aiškių garantijų, kad valdžia bus tvirtose rankose ir vien dėl šių motyvų negalėjome atiduoti miesto mero regalijų socialdemokratams. Sakėme, kad esame pasiryžę imti valdžią ir užtikrinti, kad ji būtų skaidri“, - aiškino K. Masiulis.
Politikas pateikė ir kitą tokios konservatorių pozicijos argumentą. Pasak jo, politinio susitarimo principai aiškiai rodo, kad didžiausią pasitikėjimo mandatą turinti jėga turėtų gauti ir didžiausią politinės galios svertą. „Tačiau į tuos argumentus niekas nenorėjo atsižvelgti“, - apgailestavo pašnekovas.
Konservatorius netiki nei tuo, kad įstrigusį derybų vežimą pavyks išjudinti iš vietos, nei tuo, kad kas nors labai rimtai norėtų tai padaryti. „Nieko nevyks, nes nelabai kas tuo suinteresuotas“, - pastebi politikas. Pasak jo, nenorą ką nors keisti liudija kad ir liberalcentristų balsavimas už leidimą prie oro uosto statyti gyvenamuosius namus, nors anksčiau prieš tokį sprendimą jie protestavo visais įmanomais būdais.
Daugelis politikų sutinka, kad dabartinė padėtis sostinėje primena praėjusią kadenciją, kuomet neskaidriais ryšiais su verslo struktūromis kaltintas buvęs meras Artūras Zuokas, net ir nebeturėdamas formalios daugumos, sugebėjo išbūti poste iki naujų rinkimų, kadangi miesto politikai buvo labiau linkę veikti užkulisiuose ir neva neturėjo jokio noro ką nors keisti.
Aras Lukšas
