REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslininkai perspėja, kad uždelsę naujų uostų statybos pradžią galime prarasti ir ekonominę naudą, ir jūrines ambicijas - Baltijos pakrantėje uostų plėtra Lietuvą lenkia visos šalys, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Oficialioje šalies statistikoje pateikiamas terminas „krova Lietuvos uostuose“, nors kol kas dar niekas nesiryžo Būtingės terminalo pavadinti uostu. Jis neturi tradicinės jūrinės infrastruktūros ir pastaruoju metu naudojamas tik vienam tikslui - Mažeikių naftos gamyklą aprūpinti žaliavomis.

REKLAMA

Ieško rezervų

2006 metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 23,6 mln. tonų, 2007-aisiais - 27,3 mln. tonų krovinių (16 proc. daugiau). Atsižvelgiant į pirmųjų keturių mėnesių dinamiką (22-23 proc. daugiau), šiemet prognozuojamas didesnis nei 30 mln. tonų krovinių kiekis.

Tačiau Klaipėdos uostui, nors jis plečiamas ir durstomas žemės lopais kur tik įmanoma, po kelerių metų teks spausti stabdžius. Judėjimas aukštyn gerokai sekina krovinių pristatymo į uostą ir jų išvežimo limitą. Kol kas kompanijoms didinti apyvartą padeda išradingumas, nuolatinis krantinių bei kanalo gilinimas ir galimybė visame uoste priimti vis didesnius laivus. Dėl to, kad geležinkelių tinklas atnaujinamas lėtai ir pavėluotai, iš dalies kaltinamas politinis rūpinimasis Kaliningrado krypties eismo sąlygoms.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu intensyviausiai projektuojama pietinė uosto dalis: pertvarkomas Smeltės pusiasalis ir pietinis išvažiuojamasis kelias, taip pat ieškoma papildomų konteinerių terminalo plotų.

Vyriausybės praėjusį mėnesį prie Klaipėdos vandenvietės rezervuotas valstybinis 340 hektarų sklypas, skirtas viešajam logistikos centrui, sukėlė miškininkų priešinimąsi galimiems kirtimams, tačiau išsiaiškinus aplinkybes, pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, šio sprendimo būtinybė jau niekam nekelia abejonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai esą vienintelė arčiausiai uosto likusi laisva vieta - kitą reikalingą žemę, dar iki 160 hektarų, tektų išpirkti iš privačių asmenų.

Logistikos centro infrastruktūrai bus skirta valstybės lėšų, o sandėliai statomi naudojantis privačiomis. Darbus numatoma pradėti po dvejų metų. Objektą valdytų konkursą laimėjęs operatorius. Jo darbas siejamas su galimybe pritraukti krovinių iš Singapūro.

Į Klaipėdos uostą valstybė šiemet numato investuoti 230 mln. litų - dukart daugiau nei pernai. „Šiais metais 4 mėnesių planas įgyvendintas sėkmingai, kompanijos netgi prašo didinti asignavimus. Pavyzdžiui, kompanija „Bega“ norėtų, kad pastatytume 66 krantinę, nes ji sudariusi krovos sutartį su Baltarusija. Numatome galimybę atsižvelgti ir į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo poreikius - kuo skubiau nutiesti antrąjį geležinkelio kelią. Šį klausimą numatome išnagrinėti per mėnesį“, - žada susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

REKLAMA

Nuo rugsėjo pradedama Jakų žiedo rekonstrukcija, kurią atlikus, iki 2013 metų bus įrengta trijų lygių Palangos-Šilutės, Vilniaus-Klaipėdos ir pietinio išvažiuojamojo kelio iš uosto kelių sankryža. Dviem etapais atliekamiems darbams skirta 220 mln. litų.

Per Jakų žiedą važiuoja visas sunkusis uosto transportas ir į Palangą plūstantys poilsiautojai. Klaipėdiečiai aštrių žodžių negaili ir vieniems, ir kitiems, nes savaitgaliais ir piko valandomis Jakų žiede susidaro grūstys.

Pagerinti kitų Klaipėdos gatvių eismo sąlygas Susisiekimo ministerija numato tada, kai bus įgyvendinta su uostu susijusi jau antroji automobilių kelių studija.

REKLAMA

„Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelio mazgui modernizuoti šiais metais planuoja skirti 60 mln. litų. Balandžio 30 dieną per Klaipėdoje vykusį išplėstinį suinteresuotų šalių pasitarimą dėl geležinkelio mazgo plėtros iki 2015 metų, anot ministro A.Butkevičiaus, vyko konstruktyvi diskusija. Iš tikrųjų svarstymai, kaip artimiausiu metu seksis vežti krovinius į konkrečias kompanijas, galėjo būti gana karšti.

„Lietuvos geležinkeliai“ pristatė viziją, kelio naudotojai kėlė daug klausimų. Mes kompanijoms sakėme, kad įgyvendindami programą atsižvelgsime į tai, kur krova didėja sparčiausiai“,- situaciją švelnino ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geležinkelio plėtros programoje numatyta mazgo rekonstrukcija, kai kurių ruožų platinimas ir tiesinimas, naujos linijos, tiltų ir viadukų statyba. Po rekonstrukcijos Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinės dalies galingumas padidėtų dvigubai ir siektų 11 mln. t krovinių, o per šiaurinę Klaipėdos geležinkelio dalį bus galima vežti 20 mln. t per metus.

Beje, dabar šiaurinėje dalyje geležinkeliu pervežama apie 15 mln. tonų, todėl visi tobulinimai labiau paveiks geležinkelių darbo organizavimą: padidins vagonų manevringumą, apyvartumą, taip pat sumažins triukšmą, o ne reikšmingai padidins trijų šiaurinės dalies kompanijų (Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“, „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“) pralaidumą.



Lietuvių statybos – popieriuje

REKLAMA

Ar geležinkelių planuojama uosto perspektyva - papildomi 5 mln. pervežamų krovinių tonų šiaurinėje dalyje ir tiek pat pietinėje - yra gana didelė dabartinio uosto galimybių atsarga?

Ministras A.Butkevičius neigė „Lietuvos žinių“ įtarimą, kad politiškai aktuali naujo Melnragės uosto statyba iki Seimo rinkimų Vyriausybėje nebus svarstoma, todėl apie jūrinius planus šiemet garsiai nenorima kalbėti.

„Ministro pirmininko pavedimu, sudarinėjame naują veiksmų programą, ją tvirtins Vyriausybė“, - tikino ministras. Pasak jo, Vyriausybei pritarus, suskystintų dujų terminalas (LPG) taip pat būtų statomas giliavandeniame uoste, o ne kur kitur.

REKLAMA

Lietuviai naujo uosto kryptimi eina jau dešimtmetį, tačiau pažengė netoli. Lietuvių projektuotojų parengti Būtingės-Šventosios pramoninio uosto variantai buvo atmesti, nuspręsta pasitelkti užsienio patirtį. 2005 metais Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, kuriam vadovavo tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, pritarė Klaipėdos giliavandenio uosto (iki 17 metrų) plėtros koncepcijai, kurią parengė Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

Planavimo dokumentuose buvo numatyta skirti reikalingą teritoriją šio uosto privažiuojamiesiems automobilių keliams ir geležinkeliams. Atsakingos institucijos įpareigotos organizuoti parengiamuosius veiksmus, išnagrinėti statybos dalinio finansavimo iš biudžeto ir ES fondų galimybes. Giliavandenio uosto plėtra buvo įtraukta į ilgalaikę, iki 2015 metų, ūkio plėtros strategiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aplinkui - nauji uostai

Per pastarąjį dešimtmetį, naudojantis Europos Sąjungos parama arba išsiverčiant ir be jos, Baltijos pakrantėse atsirado daugybė naujų uostų. Per dešimtmetį estai ne tik išplėtojo Talino uostą, praktiškai pastatė naują infrastruktūrą už miesto, Paldiskio rusų karinę bazę pavertė pramoniniu uostu, bet ir atidarė naujus tarptautinius Silamejės bei Saaremos uostus. Lenkai netoli sienos su Vokietija pastatė Svinoustjės uostą. Latviai, iš rusų kariškių paveldėję Liepojos karo bazę, tik šio uosto plėtra neapsiribojo - šiais metais visuomenei pristatė Mersrago (Jūros rago) statybos 2008-2013 metais koncepciją.

REKLAMA

Rusai, nors ir iš lėto, pelkynuose pasistatė Primorską ir Ust Lugą, o remdamiesi prezidento įsakais gali padaryti ir daugiau.

Kitoje Baltijos jūros pusėje taip pat vykdoma įdomi veikla. Švedai ir suomiai kaip įmanydami stengiasi išnaudoti gretimo regiono ekonominio pakilimo naudą ir pakrantės perspektyvas sieja ne tik su vidaus poreikiu, bet ir tranzitiniais kroviniais.



Vida Bortelienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų