REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą. Šalies prezidentas, džiaugdamasis tuo, kad Slovakija atitiko reikalavimus šiai valiutai įsivesti, pabrėžė, kad Lietuvai reikia vykdyti protingą ekonominę politiką.



Stabdžiai - šalies viduje.

REKLAMA

Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims, teigė, kad anksčiau prognozuotas įsiliejimas į euro zoną 2010 metais yra nerealus dalykas. „Mano nuomone, euras Lietuvoje nebus įvestas anksčiau nei 2013-2015 metais“, - sakė ji.

Pasak V.Klyvienės, šiuo metu kelią euro link labiau tolina ne pasaulio ekonomikoje, o šalies viduje esančios negandos. Pasaulinėje rinkoje kylančios maisto, naftos produktų kainos veikia visas eurozonos šalis, šiuos šokus perimame ir mes. Tačiau pavojų kelia tai, kad Lietuvoje kainos didėja labiau nei kitose Bendrijos narėse.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas puikiausių pavyzdžių, kad siautuliai pasaulio finansų rinkose netrukdo įsivesti euro, yra Slovakija.

„Kai kurioms šalims globaliniai neramumai nelabai trukdo. Tad didesnė atsakomybė tenka šalies vidaus rinkai. Šiuo metu infliacijos tempai Lietuvoje nedžiugina ir nesiimama priemonių jai tramdyti. Tad, jeigu situacija nepasikeis kardinaliai, apie euro įvedimą galėtume kalbėti tik kaip apie viziją, o ne konkretų tikslą“, - teigė „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Slovakijos būsimas įstojimas į euro zoną šiek tiek praplečia galimybes įstoti ir kitoms šalims. „Daugelis euroskeptikų galvojo, kad po Slovėnijos įstojimo EK atsargiai vertins kiekvieną šalį. Šįkart galima būtų manyti, kad EK yra labiau nusiteikusi praplėsti euro zonos ribas negu jų neplėsti“, - minėjo J.Rojaka.



Euras būtų pagelbėjęs

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak J.Rojakos, jeigu Lietuvai būtų pavykę įsivesti eurą 2007 metais, šiuo metu matytume ne tokį spartų infliacijos didėjimą.

V.Klyvienės teigimu, jau turėdama eurą Lietuva galėtų lengviau išgyventi sunkmetį, kuris prognozuojamas dar mažiausiai porai metų. Tačiau visų problemų, kurias matome šalies ūkyje, euras neišspręstų.

„Ši valiuta šiandien Lietuvai reikštų stabilesnę aplinką. Jos turėjimas skatintų užsienio investicijas, nes investuotojai į Lietuvos rinką žvelgtų kaip į mažiau rizikingą, nebūtų spekuliacijų nacionalinės valiutos devalvavimo tema, sukeliančia papildomą neapibrėžtumą, šalis neprarastų pinigų del valiutos konvertavimo“, - kalbėjo analitikė ir pabrėžė, kad kaip tik dėl šių privalumų Lietuva turi siekti narystės eurozonoje.

REKLAMA

Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, V.Klyvienė sako, kad Lietuvos 2014-2015 metais laukia dar vienas išbandymas - išgyvensime senėjimo problemą - mažės dirbančiųjų skaičius, daugės pensinio amžiaus žmonių, tad reikės didinti mokesčius arba mažinti pensijas.

Sveikindamas EK sprendimą priimti Slovakiją į euro zoną nuo 2009 metų sausio 1 dienos, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad būsima Slovakijos narystė Lietuvai gali tapti teigiamu pavyzdžiu.

Lietuvai siekiant įsivesti eurą, Europos centrinis bankas (ECB) šią savaitę vėl negailėjo kritikos Lietuvos Vyriausybei. ECB ragina daugiau dėmesio skirti fiskalinei politikai, padėsiančiai sumažinti infliacinį spaudimą ir makroekonominį nesubalansuotumą.

Valdonė SAVULIONYTĖ , Ramūnas LIUTKEVIČIUS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų