REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienu realiausių pretendentų į švietimo ministro postą spaudoje vadinamas socialliberalas Algirdas Monkevičius ir toliau sako negavęs jokios oficialaus siūlymo. Pasak jo, socialdemokratams greičiausiai reikia susitarti savo frakcijos viduje, kur tikriausiai nesutarimų.

REKLAMA
REKLAMA

Anot A. Monkevičiaus, per praėjusį pirmadienį vykusius valdančiosios koalicijos frakcijų vadovų pusryčius Naujosios sąjungos atstovų buvę paklausta apie jo kandidatūrą. “Sakėme, kad mums ši sritis yra svarbi ir jei bus pasiūlymas – mes svarstysime. Tuo pačiu noriu dar kartą pabrėžti, jog į postus nesiveržiame”, - sakė A. Monkevičius.

REKLAMA

Politikas atsisakė komentuoti, ar užsitęsusios naujo ministro paieškos nekenkia pačiai švietimo sistemai ir nestabdo numatytų reformų įgyvendinimo bei netrukdo spręsti sistemoje susikaupusių problemų. Šiuos klausimus A. Monkevičius siūlė adresuoti premjerui, nors ir pripažino, kad padėtis šioj sferoje nėra gera.

Profsąjungos atstovas: tempiant laiką siekiama padaryti kuo daugiau žalos

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas portalui “Balsas.lt” kalbėjo kur kas kategoriškiau, patvirtindamas, jog švietimo sistemai esą daroma didelė žala. „Kol vyksta šita naujo ministro paieška, ponia laikinoji ministrė Roma  Žakaitienė patyliukais daro viską, kad atkeršytų mokytojams ir susidorotų su jai neįtikusiais. Ko vertas vien balandžio mėn. 29 d. Įsakymas dėl mokyklų akreditacijos nuostatų. Juo vėl įteisinami profilinio mokymo reikalavimai ir numatoma, jog mokykloje turės būti ne mažiau kaip trys paralelinės 11-tos klasės. Kaimo mokykloms tai reiškia žlugdymą“, - piktinosi E. Jesinas.

REKLAMA
REKLAMA

Profsąjungos aktyvistas nurodė, jog dabar nustatomas ir minimalus moksleivių skaičius klasei – 24 mokiniai, vietoj anksčiau buvusio normatyvo – vidutiniškai trisdešimties mokinių per visas klases. Anot jo, net ir turėdama lėšų bei 22 vaikus mokykla klasių komplektuoti negalės. Pasak E. Jesino, nykstant kaimo mokykloms drauge išnyks ir paskutinieji kultūros židiniai. Jis taip pat piktinosi tuo, jog viskas esą daroma patyliukais, nederinant su profsąjungomis, nors to reikalaujanti Vyriausybės su jomis sudaryta sutartis.

E. Jesinas negalėjo įvardinti, kuris tiksliai kandidatas iš visų minimų būtų jo požiūriu priimtiniausias, nors sakė nepavydįs bet kam, kas užimtų šias pareigas. Jis suabejojo, ar pedagogų interesus gintų A. Monkevičius, nes sakė prisimenantis dar pastarojo vadovavimo laikais vykusius streikus Telšiuose, kuomet A. Monkevičius esą tik moralizavęs, bet nepalaikęs mokytojų. Socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilionienės pasisakymus jis vadino prieštaringais ir sakė nežinantis, ar tikėti jos paskutiniosiomis kalbomis, kuomet ji kalbėjusi už mokytoją, ar prisiminti ankstesnius, kuriuos vadino „nesusipratimu“. Viceministrė Virginija Būdienė, pasak E. Jesino, niekuo nepasižymėjusi savo pareigose. Apie liberalcentristą Rimantą Remeiką jis sakė nedaug ką galįs pasakyti. Galiausiai E. Jesinas išreiškė nuomonę, jog vadovauti turėtų ne bet koks valdininkas, o žmogus, minimaliai išmanantis švietimo sistemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerija priekaištus atmeta

Švietimo organizavimo skyriaus ministerijoje vadovė Regina Klepačienė atmetė ministerijai pareikštus priekaištus. Anot jos, pati vidurinį išsilavinimą teikiančių įstaigų akreditacija vyksta dar nuo 2003-ųjų metų ir niekas esą neskubina mokyklų to daryti.

Anot jos, norima, kad akredituotis apsisprendusi mokykla tam pasiruoštų. Akredituota švietimo įstaiga virstų gimnazija, o pastarosios vardo „nupiginti“, anot R. Klepačienės, negalima. Pirmiausia, anot jos, E. Jesinas neteisingai nurodęs kriterijus, nes trijų paralelinių klasių reikalavimas esąs taikomas tik didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose, gi kaimo vietovėse 11-ų paralelinių klasių turi būti tik dvi. Tai, pasak valdininkės, esąs būtinas minimumas, nes mokymas šiose klasėse vyksta pagal individualius planus ir esant tik vienai klase susidarytų mobilios grupės, kurios tebūtų po 6 mokinius. „Mokytojas gautų atlyginimą, lyg dirbtų su 30 vaikų, o efektyvumas, pagal atliktus tyrimus, nebūtų tiek pat kartų išaugęs“, - sakė R. Klepačienė. Ji pabrėžė, jog ministerija esą siekianti užtikrinti mokiniams geriausias sąlygas siekti kokybiško išsilavinimo.

REKLAMA

Profsąjungų atstovo priekaištus dėl nesitarimo ji taip pat pavadino nepagrįstais, nes pagal profesinių sąjungų įstatymą esą reikia tartis tik darbo sąlygų klausimais, o jie su minėtomis reformomis nėra tiesiogiai susiję.

*****

Naujo kandidato į švietimo ministro postą paieškos prasidėjo po to, kai atsistatydino itin nepopuliari socialdemokratė Roma Žakaitienė.

Pradžioje buvo minima Naujosios sąjungos atstovo A. Monkevičiaus pavardė, tačiau problemų iškilo po balsavimų Seime, kai parlamentarai svarstė pedagogų atlyginimų klausimą. Valdančiajai koalicijai priklausantis socialliberalas Valerijus Simulikas pasiūlė mokytojų algas didinti nuo gegužės 10 proc., o nuo rugsėjo – 15 proc. Tam prie numatytų beveik 150 mln. litų įvairiais skaičiavimais apytiksliai reiktų dar 40-50 mln. litų.

REKLAMA

Parlamentarai pritarė šiam siūlymui ir sukėlė diskusijų audrą. Valdantieji tarpusavyje pradėjo aiškintis santykius, nes socialliberalų siūlymas, už kurį balsavo ir opozicija, papiktino socialdemokratus. Socialliberalai kol kas negavo daugumos postų, kuriuos jiems buvo pažadėję valdančiosios koalicijos partneriai, kuomet kvietė juos prisidėti.

Socialdemokratų į Vyriausybę deleguota švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė ; atsistatydinimo pareiškimą parašė, politikams nesugebant susitarti dėl atlyginimų kėlimo streikuoti pasiryžusiems pedagogams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.

Kai kurios mokytojų profsąjungos nuo kovo 3-iosios paskelbė neterminuotus streikus ir reikalavo, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo) kaip žadėjo Vyriausybė, o 50 proc.

Pasiekus pedagogus tenkinančius susitarimus, streikai sustabdyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų