Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie rasizmą ir pakantumą kitataučiams – incidentas, nutikęs dainininkei Berneen, ir Kovo 11-osios skustagalvių eitynės paskatino tiek valdžią, tiek žmones susimąstyti apie vis aktualesne tampančią imigracijos problemą.
Sausio pradžioje Užsienio reikalų ministerija, vykdydama Vyriausybės pavedimą, parengė ir visuomenei pristatė Lietuvos imigracijos politikos gaires, papildančias 2007-aisiais Vyriausybės patvirtintą Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją.
Gairėse raginama ne tik kreipti dėmesį į emigrantų susigrąžinimą, bet ir planuoti grįžtamąją imigraciją iš Rytų Europos. Šie URM pasiūlymai buvo įvertinti nevienareikšmiškai.
Trūksta darbininkų – už kokias algas?
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigė kritiškai žvelgiantis į kai kuriuos URM pasiūlymus. Pasak jo, keista, jog teigiama, kad trūksta darbo jėgos, remiantis duomenimis, gautais apklausus darbdavius
R. Lazutka ragino atsižvelgti į kainą – jei mokami menki atlyginimai, darbuotojų trūks. Darbo rinką jis lygino su prekių rinka – negalima skųstis, jog trūksta kokios nors prekės, jei netenkina jos kaina. Viskas priklauso nuo to, kiek esi pasiruošęs sumokėti.
R. Lazutka pasigedo ir aiškiai suformuluotos problemos. „Ką reiškia darbo jėgos trūkumas? Kaip galima sakyti, kad trūksta – reikia kalbėti aiškiau: kokių profesijų, už kokias lėšas“, – stebėjosi socialinių mokslų daktaras.
Jis sakė, jog suprastų, jei būtų siekiama pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą – mažiausiai magistrus, mokslo daktarus.
Tačiau dabar neatsižvelgiama ir į tai, jog imigrantai, ypač darbininkiškų profesijų, sukelia didelių problemų visai šaliai. Atslūgus bumui šakoje, kurioje jie dirbo, darbininkai negali prisitaikyti, todėl tampa bedarbiais, o pašalpas tenka mokėti ne tik jiems, bet ir jų šeimoms.
Tuo tarpu garantuoti, jog imigracija bus tik grįžtamoji – sudėtinga. „Visi žinome, kaip laikomasi įstatymų“, – apgailestavo socialinių mokslų daktaras, teigdamas, kad kitų šalių patirtis parodė, jog imigracija išsprendžia tik laikinas problemas. Paskui lieka tik kaštai visai visuomenei.
R. Lazutka teigė, jog ir savo šalyje neišnaudojame darbo potencialo. „Žmonės emigruoja. Vadinasi, realiai Lietuvoje darbo jėgos netrūksta“, – sakė jis. Pasak jo, reikėtų pakalbėti ir apie Lietuvoje jau gyvenančių kitos tautybės žmonių, ne tik čigonų, bet ir lenkų, rusų integraciją.
R. Lazutkos teigimu, užimtumo lygiu Lietuva gerokai atsilieka nuo tikslų, numatytų Lisabonos sutartyje, todėl šias problemas galima spręsti ir be imigracijos.
Imigracija ir emigracija – dvi vieno medalio pusės
Tuo tarpu kiti specialistai ragina nepasiduoti imigracijos „baubams“ ir suvokti ją kaip neišvengiamą reiškinį.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Paukštės pareiškime teigiama, jog imigracija ir emigracija – dvi vienos monetos pusės. Kai kalbama apie emigraciją, negalima pamiršti imigracijos, ir atvirkščiai.
Kol išvykstančiųjų srautas nemažėja, o laisvų darbo vietų daugėja, jas turės užimti užsieniečiai. Tokia gyvenimo ir darbo rinkos logika, todėl turime išmokti tinkamai užsieniečius priimti.
Jo teigimu, būtina konsoliduoti ir vieningai žiūrėti į visus Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos punktus. Imigracijos politika neturi skatinti emigracijos, todėl dabartinis darbdavių troškimas įsivežti pigią darbo jėgą iš esmės kertasi su Vyriausybės tikslais.
D. Paukštės teigimu, būtina išaiškinti ir apibrėžti „komandiruotės“ sąvoką, nes dabar „komandiruotė“ trunka neribotą laiką, įmonėje dirbant nuolatinius darbus. Tai leidžia darbdaviui išvengti pareigos mokėti mokesčius į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus, be to, mažina „grįžtamosios“ imigracijos galimybę.
D. Paukštė pripažino, kad Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos idealiai sukurti neįmanoma, tačiau ji nėra negyvas organizmas, todėl ją reikės koreguoti.
