Nors kas antras Lietuvos gyventojas pastaruoju metu yra skaitęs ar girdėjęs apie Europos parlamentą (EP), beveik du trečdaliai respondentų mano, kad jie yra prastai informuoti apie Parlamento veiklą, parodė „Eurobarometro“ užsakymu atlikta apklausa.
Surinkti duomenys parodė, kad lietuviai gana neblogai išmano EP galias. 67 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES – 67 proc.) žino, kad Parlamentas turi pritarti ES plėtrai, o 62 proc. (ES – 60 proc.) – kad ES biudžetą kartu nustato EP ir valstybės narės.
Prasčiau Lietuvos gyventojai žino istoriją. Paklausti, ar EP buvo įsteigtas prieš 50 metų, beveik trečdalis apklaustųjų iš Lietuvos atsakė teisingai, o daugiau kaip pusė nepareiškė savo nuomonės. Šiuo klausimu duomenys iš ES valstybių steigėjų ir vėliau prie Sąjungos prisijungusių šalių labai panašūs.
Daugiau kaip pusė lietuvių žino, kad europarlamentarai renkami tiesiogiai, nors kol kas turėjo galimybę EP rinkimuose dalyvauti tik vieną kartą. Savo ruožtu valstybėse, kurių gyventojai kitąmet galės dalyvauti jau septintuose tiesioginiuose Europos rinkimuose, mažiau negu pusė gyventojų teisingai atsakė į šį klausimą: Vokietijoje – 47 proc., Italijoje ir Nyderlanduose – po 42 proc., Prancūzijoje – 41 proc. Liuksemburge ir Belgijoje, kur dalyvavimas rinkimuose yra privalomas, žinančiųjų yra daugiau – atitinkamai 63 proc. ir 55 proc. Daugiausia žinančių, jog EP nariai renkami tiesiogiai, yra Graikijoje – net 82 proc. Šioje šalyje taip pat privaloma dalyvauti rinkimuose.
Didelė dalis Lietuvos ir kitų ES valstybių gyventojų nežino, kokiu principu europarlamentarai pasiskirstę posėdžių salėje. 44 proc. europiečių mano, kad EP nariai posėdžiauja susiskirstę pagal valstybes, o ne pagal savo politines pažiūras. Tuo tarpu taip mano tik 34 proc. Lietuvos gyventojų. Tai, kad europarlamentarai posėdžiauja pagal politinius įsitikinimus, žino 42 proc. lietuvių, o visoje ES taip manančių yra tik 33 proc.
Ar Lietuvos gyventojai žino, kiek europarlamentarų išrinkta jų šalyje? Tyrimas parodė, kad visoje ES du iš trijų žmonių nežino atsakymo į šį klausimą. Lietuvoje šis skaičius palyginti mažas – atsakyti į klausimą negalėjo 46 proc. respondentų, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje – apie 80 proc. Kadangi atsakiusieji klydo, buvo apskaičiuotas visų atsakymų vidurkis. Tyrimas parodė, kad EP narių skaičiaus „suvokimo vidurkis“ gerokai skiriasi nuo tikrovės. Vidutiniškai Lietuvos gyventojai mano, kad jiems atstovauja 9,5 EP nario, kai tuo tarpu tikrasis deputatų iš Lietuvos skaičius yra 13. Apskritai daugumos valstybių gyventojai buvo linkę sumažinti EP narių iš savo šalies skaičių. Vienintelė šalis, kurios gyventojai „padidino“ savo deputatų skaičių, – Italija: vietoj 78 europarlamentarų dauguma respondentų nurodė net 122. Labiausiai savo atstovų skaičių sumažino Jungtinės Karalystės gyventojai – vietoj 78 deputatų, jų manymu, Europos Parlamente dirba tik 29.
Visoje ES trys iš keturių europiečių negalėjo atsakyti, kada bus surengti kiti EP rinkimai. Lietuvoje teisingo atsakymo nežinojo 88 proc. respondentų, o tik 6 proc. atsakė, jog rinkimai vyks 2009 metais. Lietuviai savo žiniomis šiuo klausimu aplenkė portugalus (vos 1 proc. pastarųjų atsakė teisingai!), britus (2 proc.), bulgarus (3 proc.), suomius ir ispanus (po 4 proc.). Tikslią rinkimų datą (2009 m. birželio mėn.) visoje ES nurodė tik 2 proc. respondentų. Tikėtina, kad likus mažiau laiko iki rinkimų teisingų atsakymų būtų daugiau dėl augančio žiniasklaidos dėmesio šiems rinkimams.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos gyventojai apie Europos Parlamentą išmano ne prasčiau negu „senosios“ Europos gyventojai, o kai kuriais aspektais – net geriau. Vis dėlto informacijos spragų dar yra. Nepaisant jų, daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad EP vaidmuo Europos Sąjungoje yra svarbus, o daugiau kaip pusė pritaria tam, kad jis stiprėtų.
