Šiandien kalbėdamas „Žinių radijuje“, premjeras neigė gandus, jog entuziazmas dėl „Leo LT“ kūrimo išblėso, tad dėl jo steigimo delsiama dirbtinai.
G. Kirkilo teigimu, klausimas dėl „Leo LT“ nėra susijęs su entuziazmu. „Kaip kažkada Lietuvai buvo svarbus Būtingės naftos terminalas, taip dabar svarbūs atominės elektrinės ar elektros tiltų statybos. Tai ne entuziazmo, o visuomenės supratimo reikalas.“, - kalbėjo premjeras.
Komentuodamas konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kaltinimus, jog Nacionalinis investuotojas kuriamas neskaidriai, neatsižvelgiant į visuomenės ir prezidento pageidavimus, G. Kirkilas stebėjosi, iš kur A. Kubilius susipažino su slapta informacija.
Kita vertus, premjero teigimu, jei konservatorius iš tiesų būtų su ja susipažinęs, taip nekalbėtų. Atsakydamas dėl derybų proceso neskaidrumo, G. Kirkilas teigė, jog nei viena šalis neskelbia derybų eigos – jei tas būtų daroma, derybų priešininkams pavyktų joms trukdyti, ir jos niekada nebūtų baigtos.
Tuo tarpu jau matyti, kad dėl užsitęsusių „Leo LT“ kūrimo darbų gali įstrigti ir jo finansavimo klausimai. Kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo premjero patarėjas S. Spėčius, šiuo metu situacija yra triviali.
Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos sieja dividendų mokėjimą su gegužės pirma diena. Tuo tarpu pirminiame „Leo LT“ finansavimo variante buvo planuojama, jog pradinės lėšos bus surinktos iš trijų jo dukterinių įmonių – „Rytų skirstomųjų tinklų“, VST bei „Lietuvos energijos“ dividendų. Kadangi įmonė dar neįkurta, dividendai bus pervesti dabartiniams įmonių akcininkams – vyriausybei bei „NDX energijai“.
Tačiau S. Spėčius nebuvo linkęs situacijos dramatizuoti. „Tai nėra unikali situacija. Tai – techninis klausimas, kurį tikrai įmanoma išspręsti“, - sakė patarėjas.
Pasak jo, nacionalinio investuotojo kūrimo darbai vyksta taip intensyviai, kaip tik gali vykti. Kadangi procesas sudėtingas – nieko keista, jog jie įstrigo. Tačiau čia patarėjas nebuvo linkęs įžvelgti sąmoningo stabdymo.
Jis paneigė gandus, jog projektas žlugdomas dėl Ūkio ministerijos specialistų pasipriešinimo. „Čia greičiau tam tikra mūsų institucijų darbo tvarka. Projektas didelis, svarbus, jame įtraukti dar ir privatūs partneriai. Todėl darbai ir užsitęsė.“, - sakė S. Spėčius.
Jis stebėjosi penkiolikos parlamentarų iniciatyva kreiptis į generalinį prokurorą dėl nacionalinio investuotojo į atominę „Leo LT“ sukūrimo bei prašymo kreiptis į teismą dėl leidimo stabdyti šį sandorį.
Tokį žingsnį S. Spėčius įvertino kaip neadekvatų tiek teisine, tiek politine prasme. „Mane iš tikrųjų ir stebina, kad keliamas triukšmas dėl sandorio, kurio dar šiuo metu nėra. Niekas dar nieko nepasirašė.“, - stebėjosi jis.
Tuo tarpu šios iniciatyvos autorius konservatorius Kęstutis Čilinskas buvo teigė, jog kreipimuisi į prokurorus pagrindas jau egzistuoja.
Pasak jo, svarbiausias klausimas – sandoris tarp vyriausybės ir UAB „NDX energija“. Priimtasis įstatymas tebando aptarti sandorio sąlygas po to, kai dėl jų jau susitarė verslininkai ir politikai.
Seimo nario teigimu, taip pažeidžiama Konstitucija. „Remiantis ja negali būti taip, kad pirma susitaria pareigūnai, o paskui kuriamas įstatymas. Toks projektas, kaip perduoti sistemos dalį – „Leo LT“, nėra niekas kitas kaip Lietuvos energetikos sistemos tinklų perdavimas“, - piktinosi parlamentaras, teigdamas, kad Nacionalinis investuotojas neturi nieko bendra su elektrinės statyba.
Pasak K. Čilinsko, pagal sudarytą sandorį valstybei ir vartotojams belieka energiją gaminti, o pirkėjas gauną verslą, nesumokėjęs nė vieno cento.
Parlamentarai siekia, jog prokurorai įvertintų tai, kad toks sandoris visiškai neįmanomas – privatizuojama turi būti skaidriame konkurse, prašo kreiptis į teismą ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Kadangi Seimas balsavo už įstatymą dėl Nacionalinio investuotojaus kūrimo, būtina kreiptis į Konstitucinį teismą, siekiant pripažinti įstatymą negaliojančiu. Pasak konservatoriaus, egzistuoja visų valstybės institucijų išvados, kad sandoris prieštarauja Konstitucijai. Jis stebėjosi, kaip apskritai šis klausimas buvo svarstomas Seime.
K. Čilinsko teigimu, energetinę sistemą perleidus vienam savininkui, kuriama monopolija bei pažeidžiami ES įstatymai. Be to, jis kaltina vyriausybę peržengus kompetencijos ribas – pagal pirmą įstatymo variantą jai buvo pavesta derėtis, jog „NDX energijos“ savininkai gauna tik dalį „Lietuvos energijos“ akcijų, o dabar jiems perleidžiama visa energetika.
