Briuselyje antradienį prasidėjusiuose viešuosiuose svarstymuose dėl totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos lygiu Lietuva pasiūlė paskelbti Molotovo-Ribbentropo pakto dieną Europos Totalitarinių režimo aukų atminties diena, bei pateikė pluoštą kitų totalitarinių režimų įvertinimo Europoje pasiūlymų.
Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo Europos Sąjungos lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris viešuosiuose svarstymuose ekspertams taip pat pasiūlė sukurti specialią ES totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimų komisiją, įsteigti ES fondą, kuris užsiimtų informacijos apie totalitarinių režimų nusikaltimus sklaida, bei ES totalitarinių režimų muziejų Briuselyje.
Lietuva siekia Europos Komisijos pritarimo pateiktiems pasiūlymams bei yra užsibrėžusi tikslą, kad ES būtų užtikrintas vienodo visų totalitarinių režimų aukų traktavimo ir nediskriminavimo principas, t.y. kad įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus, nuošaly nebūtų paliekamas stalinizmas.
Taip pat norima, kad būtų patvirtinti oficialūs ES šalių raportai dėl totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų padarytos žalos.
Pasak E.Zingerio, šie svarstymai nėra dar viena eilinė konferencija, o "didelio kelio Europos sąmonėje bei jos struktūrose pradžia". Anot jo, Briuselyje privalo būti įsteigtos institucijos, kurios įtvirtintų žinojimą apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus, kad Europos padangėje tai nebepasikartotų.
Pirmą sykį ES istorijoje vykstančius viešuosius svarstymus surengė komisaro Franco Frattini (Franko Fratini) vadovaujamas Europos Komisijos generalinio teisingumo, laisvės ir saugumo direktoratas. Juose dalyvauja daugiau kaip 100 ekspertų.
2007 metais ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje buvo svarstomas pamatinio sprendimo projektas, kuriame ES valstybėms narėms buvo numatyta pareiga kriminalizuoti nusikaltimus, susijusius su rasizmu ir ksenofobiją. Faktiškai šis projektas apėmė nacizmo nusikaltimus, nuošalyje paliekant stalinizmą.
Lietuva pernai balandį Liuksemburge vykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime siekė, kad į Tarybos pamatinio sprendimo tekstą būtų įtrauktas ir Lietuvos pasiūlymas vienodai vertinti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus bei jų vertinimą įtraukti į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. To nepadarius, buvo nutarta surengti papildomus viešus europinius debatus šia tema.
1939 metais Maskvoje pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas - Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis - bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, šimtatūkstantinius šalies gyventojų trėmimus.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva dėl sovietų okupacinio režimo vykdytų trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus - iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
