REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Derybininkas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo Aleksandras Abišala, buvęs ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis ir dar krūvelė įtakingų politikų bei jų giminaičių, pateikę pažymas, kad verčiasi versline žuvininkyste, pusdykiai išsinuomojo nacionaliniuose parkuose esančius ežerus.

REKLAMA
REKLAMA

A.Šleževičius už mažulytį 0,5 hektaro Aukšlinio ežerą moka 20 litų per metus, V.Vigelis už 8,8 hektaro Peikenio ežerą - 154 litus, žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus už Balčio, Juodenio ir Prūdo ežerus, kurių bendras plotas 68 hektarai, moka 480 litų, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA

Oficialiai teigiama, kad 2002 metais Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos paskelbtame konkurse dėl ežerų nuomos dalyvavo tik A.Šleževičius, V.Vigelis, V.Prunskus ir J.Radzevičius. Neva kitų norinčiųjų neatsirado, todėl politikams ir atiteko ežerai už minimalią kainą.

Paslaptis, kodėl neatsirado daugiau norinčiųjų pusdykiai išsinuomoti ežerus, labai paprasta: konkurse galėjo dalyvauti tiktai žvejo verslininko bilietus turintys asmenys. Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojos Irenos Čeponienės, V.Prunskus tuo metu kaip tik ir vertėsi žuvininkyste. Tačiau kaip žuvininkais tapo politikai A.Šleževičius, V.Vigelis, A.Abišala?

REKLAMA
REKLAMA

Nors nacionalinis parkas neatskleidžia, kaip iš tiesų vyko konkursas, ne paslaptis, kad V.Vigelio ir A.Šleževičiaus sodybų sklypai ribojasi su išsinuomotais ežerais, o A.Abišala įsikūręs visai netoli Bedugnio ežero.

Pasižada įveisti žuvų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys paaiškino, kad nuomojantis ežerą kaina išties nedidelė, tačiau brangiai kainuoja jame įveisti žuvų.

„Kasmet yra tvirtinamas išnuomotų ežerų žuvų veisimo planas, numatoma, kokios žuvys bus veisiamos, planas derinamas su regiono aplinkos apsaugos departamentu, visa tai trunka nemažai laiko, - paaiškino L.Budrys. - Nuomininkai įsipareigoja įrengti nerštavietes, kirsti eketes (jei ežeras dūsta žiemą) ar perkelti žuvis, turi rūpintis pakrančių švara.

Žuvivaisa vyksta dalyvaujant penkių institucijų atstovams - rajono aplinkos apsaugos agentūros, savivaldybės, seniūnijos, nacionalinio parko. Prie žuvivaisos protokolo akto ežero nuomininkas dar prideda iš žuvivaisos įmonės gautą sąskaitą faktūrą už mailiaus įsigijimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keista, bet nei nacionaliniuose parkuose, nei Aplinkos ministerijoje nepavyko gauti duomenų, kiek V.Prunskus, V.Vigelis, A.Šleževičius, A.Abišala paleido žuvyčių į jiems išnuomotus ežerus, kiek jiems kainavo.

Upėtakius išgaudė vietiniai

Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius apskritai tikino nieko nežinantis apie Bedugnio ežero išnuomojimą, juo labiau neturintis jokių duomenų, kad jis išnuomotas A.Abišalai.

Pats derybininkas, pakalbintas telefonu, neslėpė, jog yra išsinuomojęs Bedugnio ežerą ir moka už jį tik kelias dešimtis litų per metus. A.Abišala sakė neprisimenąs, ar dar nenutrūko sutartis dėl nuomos, o per penkerius ir šešerius metus jis į Bedugnį žuvis veisė tik kartą.

REKLAMA

„Tai labai gilus ežeras, norėjau įveisti jame upėtakių, todėl ir išsinuomojau, - pasakojo sodybą Pelekiškės kaime turintis A.Abišala. - Nupirkau mailiaus už kelis tūkstančius litų, tačiau vietos gyventojai paaugusias žuvis išgaudė, pakrantes ištrypė. Gaila tokio gražaus, bet neprižiūrimo ežero.

Vietos gyventojai savo ruožtu tikina rodydami į A.Abišalos pusę, esą kai kas perkasė keliukus, vedančius prie Bedugnio ežero, todėl dabar prie jo galima patekti tik pėsčiomis, tad ir lankosi ten tik vietos žvejai.

Ar perkasa prie išsinuomotų ežerų vedančius keliukus A.Šleževičius, V.Vigelis ir kiti žuvininkais tapę politikai, kuriems galimybę pusvelčiui išsinuomoti ežerus atvėrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 metų vasario 2 dienos nutarimas, o juokingas kainas moka pagal ankstesnį, 1993 metų rugpjūčio 3 dienos nutarimą?

REKLAMA

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet derinant Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl be aukciono suteikiamos teisės naudoti žvejybos plotą užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos“ bus svarstomas nuomos (teisės naudoti žvejybos plotą) užmokesčio dydis.

Veikiausiai nutarime bus pakeistos prieš penkiolika metų nustatytos kainos į šiuolaikiškesnes. Tačiau abejotina, ar naujas nutarimas privers nuomininkus labiau rūpintis jiems laikinai atitekusiais vandens telkiniais ir neužkirs kelio žmonėms ilsėtis prie tų ežerų.

Rūta SKATIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų