Iš visų dabartinių Lietuvos parlamentarų sūnų privalomąją karo tarnybą ryžosi atlikti vos du. Kiti tinkamesniu keliu laiko mokslus aukštosiose mokyklose. Tuo tarpu kai kuriose užsienio valstybėse garsių šalies veikėjų atžalos duoklę tėvynei laiko garbės ir prestižo reikalu.
Po to, kai pasaulį apskriejo žinia apie Didžiosios Britanijos princo Hario tarnybą Afganistane, „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kaip pareigą tėvynei vertina mūsų šalies pirmųjų asmenų atžalos. Pasiteiravus, kiek Seimo narių sūnų šiuo metu tarnauja ar tarnavo kariuomenėje, paaiškėjo, kad skaičiai nėra įspūdingi.
Tarnyba pakeitė
Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas įvardijo dvi pavardes: Seimo narių Jono Pinskaus ir Gintauto Mikolaičio atžalų.
„Kiek aš žinau, tai J. Pinskus stebėjosi, kad sūnus rinkosi tarnybą. Tai buvo maloni staigmena. Politiką labai nustebino teigiami sūnaus pokyčiai pradėjus tarnybą“, - sakė L. Bratikas.
Tuo tarpu G. Mikolaitis mūsų dienraščiui tvirtino, kad jo sūnų Mindaugą tarnauti kariuomenėje iš dalies paskatino tragiška pusbrolio mirtis.
„Pusbrolis žuvo važiuodamas motociklu. Anksčiau jis dirbo apsaugoje - saugojo aukščiausio rango pareigūnus, o sūnus taip pat norėjo dirbti tokį darbą. Todėl būdamas šaukiamojo amžiaus nutarė tarnauti kariuomenėje. Aš jo net nebandžiau išsukti, nes savų išsukinėti negalima. Sūnų tarnyba pakeitė į gerąją pusę, nes kariuomenė - vyriškumo mokykla“, - sakė Seimo narys.
Jis pridūrė, kad baigęs tarnybą sūnus įstojo į aukštąją mokyklą.
Mitai sugriauti
„Manau, kad tokie pavyzdžiai, kai tarnauja žymių valdžios vyrų, politikų atžalos, tikrai paskatintų nevengti tarnybos ir kitus vyrus. Tai juk garbės reikalas. Į Afganistaną gi šauktinių neveža, kaip buvo sovietmečiu. Nebėra ir tų vadinamųjų „dedovščinų“. Tie iš anų gūdžių laikų atkeliavę mitai yra jau sugriauti.
Ir tikrai nesutikčiau, kad tarnauti eina tik „dundukai“. Tokių net nepriimtų, nes profesionalumo lygis kariuomenėje aukštas“, - sakė G. Mikolaitis.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sūnus Juozas kariuomenėje nėra tarnavęs, nes šiuo metu kremta mokslus Vilniaus universitete.
„Kai baigs mokytis, tuomet jau spręsime, ką daryti. Tačiau aš ir sūnui, ir anūkams visada parodau nuotraukas iš kariuomenės gyvenimo. Ar sūnus, ar dukra, aš būčiau už jų tarnybą. Tiesa, po kokių penkerių metų šauktinių jau nebebus, nes ketinama įteisinti profesionaliąją kariuomenę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ministras.
Sukčiams riesta
Žinia, praėjusią savaitę šalį sudrebino galimo kyšininkavimo vengiant karinės tarnybos skandalas Panevėžyje, todėl „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo, ar dažni yra atvejai, kai piktybiškai vengiama atlikti pareigą tėvynei.
Klaipėdos karo prievolės centro viršininkas majoras Rolandas Lukšas teigė, esą sukčiavimo atvejų palyginti nedaug ir jų vis mažėja.
„Mažėja ir šauktinių poreikis Lietuvoje. Prieš dešimt metų reikėjo apie 6 tūkst. vyrų, šiais metais šauktinių reikia tik apie 1,6 tūkst. Kalbant apie Klaipėdos politikų sūnus, nežinau nė vieno, kuris tarnautų. Europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo sūnus Simonas mokosi Skandinavijoje, mes gauname apie tai liudijančias pažymas. Čia jau tokia taisyklė, kad vadinamojo elito atžalos paprastai renkasi mokslus, o ne tarnybą“, - teigė R. Lukšas.
Jis paneigė ir mitą, kad tarnauja dažniausiai kaimiečiai - majoro žiniomis, tiek iš miesto, tiek iš kaimų atvykusių šauktinių skaičius yra apylygis.
„Žinoma, yra problemų dėl emigracijos, tačiau viena pagrindinių priežasčių neiti tarnauti yra prasta šauktinių sveikata. Pasitaiko ir sukčiavimo atvejų - vienas vyrukas atnešė suklastotą pažymą apie mokymąsi aukštojoje mokykloje. Nusikaltimas buvo atskleistas, iškelta baudžiamoji byla. Yra buvę ir dezertyravimo atvejų“, - sakė jis.
R. Lukšas pridūrė, kad dabar labai aktyviai yra verbuojami vyrai dirbti profesinėje karo tarnyboje.
L. Bratikas teigė, kad pagrindiniai šauktinių „pokštai“ karo prievolės sargams yra žinomi.
„Visi duomenys yra suvesti kompiuteryje, tad niekur nepabėgsi. Vienas karo tarnybos vengęs jaunuolis Airijoje norėjo įregistruoti automobilį ir sužinojo, kad jo sąskaitos užblokuotos. Jis turėjo didelių problemų, mokėjo baudas. Mes geranoriškai žiūrime į tuos, kurie praneša, informuoja, pasako priežastis, tačiau tie, kurie dingsta kaip į vandenį, o vėliau grįžta į Lietuvą, atsakomybės neišvengia. Išvengti tarnybos galima nebent nutraukus visus saitus su mūsų valstybe“, - teigė jis.
Skaičiai ir faktai
Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga - atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose.
Į privalomąją karinę tarnybą šaukiami 19-26 metų jaunuoliai. Savanoriškai galima pradėti tarnauti ir anksčiau - 18 metų.
Tarnyba trunka 12 mėnesių. Pirmuosius 3 mėnesius jaunuoliai mokosi pagal bazinio kario kursą, o vėliau tęsia tarnybą kariniuose daliniuose.
Alternatyvioji karo prievolės tarnyba trunka 18 mėnesių.
Po privalomosios tarnybos jaunuoliai įtraukiami į kariuomenės aktyvųjį arba mobilizacijos rezervą.
Svetur - prestižas
Praėjusį mėnesį pasaulį apskriejo paslaptimi laikyta žinia, kad jau kurį laiką Afganistane tarnauja Didžiosios Britanijos princas Haris.
Tiesa, vasario pabaigoje, paaiškėjus šiai naujienai, kovotojas su talibais skubiai buvo atšauktas iš misijos. Baimintasi, kad paaiškėję faktai Afganistano sukilėlius gali paskatinti griebtis teroristinių išpuolių.
Tai, kad karinę tarnybą atlieka net princai, Didžiojoje Britanijoje yra tęstinė tradicija, nes pagal ją karališkosios šeimos atstovai paprastai turi karinį rangą.
JAV taip pat laikoma pagarbos ženklu, jei vyras yra tarnavęs kariuomenėje: pavyzdžiui, kariškiai masiškai nebalsavo už buvusį JAV prezidentą Bilą Klintoną, nes jis kario duonos neragavęs.
Ginklą ryžosi paimti ir Danijos Karalystės princesė Meri. Ji šį mėnesį baigė tėvynės gynimo kursus.
Tuo tarpu Lietuvoje galima tik ant rankų pirštų skaičiuoti atvejus, kai karinę tarnybą atlieka žinomų valdžios vyrų, politikų, garsių asmenybių atžalos.
Pavyzdžiui, kario profesiją ja susižavėjęs pasirinko žinomos dainininkės Veronikos Povilionienės sūnus Skomantas. Jis mokėsi aukštojoje mokykloje ir per pusę metų papildomai baigė vadų kursus. Gavęs karininko laipsnį, liko savanoriu, o vėliau išvyko į tarptautinę taikos palaikymo misiją Afganistane. Kario profesija jam dabar yra pagrindinė.
Šauktinio duonos yra ragavęs ir skandalingai nušalintojo prezidento Rolando Pakso buvusio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo sūnus.
Denisas Nikitenka
