REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva ir Švedija keisis informacija ir stiprins bendradarbiavimą, siekdamos apsaugoti Baltijos jūrą nuo galimo neigiamo jos dugnu planuojamo nutiesti Šiaurės Europos dujotiekio poveikio.

REKLAMA
REKLAMA

Tai sutarė Lietuvos aplinkos ministras Artūras Paulauskas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Švedijos kolega Andreasu Carlgrenu (Andreasu Kalgrenu), pranešė Aplinkos ministerija.

REKLAMA

Lietuva, pasak A.Paulausko, nuogąstauja, kad Baltijos dugnu planuojamas tiesti vamzdynas gali išjudinti cheminį ginklą, palaidotą jūroje po Antrojo pasaulinio karo, ir sukelti pavojų jautriai jos ekologinei sistemai.

A.Carlgrenas susitikime pranešė, kad dėl akivaizdžių trūkumų Švedijos vyriausybė atmetė pateiktą planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ bei jo aptarnavimo platformos galimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir jos nenagrinėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Ataskaitoje, anot jo, nenurodyti esminiai dalykai, kurie yra būtini vertinant statinių poveikį aplinkai, neaptarti alternatyvūs dujotiekio trasos variantai. Švedijos ministras pažymėjo, kad jo šalis yra pasiruošusi išnagrinėti ataskaitą, kai tik projekto rengėjai ją patikslins, tačiau procesas, anot jo, gali užtrukti apie pusantrų metų.

Pagal tarptautinius susitarimus, vamzdynui tiesti reikalingi Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos leidimai, kadangi jis turėtų eiti per šių šalių ekonominius vandenis. Leidimai turi būti išduoti įvertinus kitų suinteresuotų šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos poziciją dėl galimo jo poveikio aplinkai. Nors Lietuvai poveikio aplinkai ataskaita dar nėra pateikta, šalis jau yra pasiūliusi svarstyti alternatyvias jo trasas.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ kartu su vokiečių partneriais valdomos „Nord Stream“ planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų