REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras.

Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės.

REKLAMA
REKLAMA

Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

REKLAMA

Tai dar vienas priminimas G. Kirkilo vyriausybei, kad korupcija ir neskaidrūs sandėriai nėra visuomenininkų iš piršto laužtas baubas ir piktųjų jėgų prasimanymai: tai buvo ir turbūt yra Lietuvos realybė. Visuomenė turi teisę į išsamią informaciją apie tai, kaip valdžia disponuoja valstybės lėšomis. Tokia informacija yra ne vyriausybės malonė, o viena iš svarbiausių priedermių.

1. „Baltijos“ laivų statykla. Laikoma, kad jai buvo pritaikyta tipiška EBSW koncerno privatizavimo schema. Vyriausybei pritariant valstybinė „Baltijos“ laivų statykla padidino įstatinį kapitalą, parduodama naujai išleidžiamas akcijas kitoms įmonėms. Kadangi „Baltijos“ laivų statykla buvo neprivatizuojama įmonė, jos akcijas buvo leidžiama pirkti tik valstybinėms įmonėms. 1993 m. rudenį 419 000 litų statyklos akcijų įsigijo nominaliai valstybinė Kauno ketaus liejykla, tačiau ji faktiškai priklausė  EBSW koncernui. 1994 m. Vyriausybė panaikino AB  „Baltijos“ laivų statyklos specialų statusą ir leido įmonę privatizuoti.

REKLAMA
REKLAMA

2. „Alytaus tekstilė“.  Parduota 1998 m. Honkongo kompanijai  „Asean Interests Limited“. Kompanija žadėjo  dideles, net 240 mln. litų, investicijas bei 3,5 tūkst. darbo vietų išsaugojimą, tačiau savo pažadų neįvykdė. Įmonei grimztant į bankrotą vyriausybė perėmė įmonės valdymą. Gelbėjimo planas nepavyko. Vyriausybė nusprendė dar kartą įmonę, turinčią 42 mln. litų skolų, privatizuoti ir pardavė akcijas aukcione. Jas įsigijo 4 fiziniai asmenys, o dėl to labiausiai nukentėjo įmonės darbuotojai, praradę garantijas. Įmonė greitai bankrutavo galutinai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3. AB “Mažeikių nafta”. AB “Mažeikių naftos” privatizavimo istorija šalyje sukėlė daugybę aistrų ir turėjo nemažų politinių padarinių. Parlamentinės komisijos, tyrusios šį privatizavimą, išvadose pažymima, jog valstybei nutarus „atiduoti“ „Mažeikių naftos“ akcijas ne konkurso tvarka strateginiam investuotojui „Williams International“, valstybė iš šio sandorio negavo jokių lėšų. Tuo tarpu „Williams“, jos antrinės įmonės bei kiti juridiniai asmenys per 1998-2002 metus gavo valdymo mokesčio per 220 mln. litų, už perparduotas akcijas „Yukos“ - 10 mln. JAV dolerių, palūkanų už paskolą - 21,6 mln. JAV dolerių, be to, „Williams International“ neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris „Mažeikių naftoje“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas. Projektą ligi šiol ginantieji pabrėžia, jog jokia kita privatizuota įmonė nemokėjo tiek mokesčių į biudžetą bei atmeta teiginius, jog privatizuota nesėkmingai (pasak jų – išvengta „Lukoilo” įsigalėjimo).

REKLAMA

4. “Lietuvos energijos” sandėris su Baltarusija. 1999 m. Valstybės kontrolės kvotos skyrius iškėlė baudžiamąją bylą bendrovei „Lietuvos energija“ už lėšų iššvaistymą dideliu mastu. Per beveik metus Baltarusijai bendrovė patiekė elektros energijos, kurios vertė 360 mln. litų, o į „Lietuvos energijos“ sąskaitą buvo pervesta mažiau nei 8 mln. lt. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos energetikų sutartis su baltarusiais - išties “geniali”:  Lietuva įsipareigoja tiekti elektros energiją, tačiau nebuvo numatyta jokių sankcijų, jei baltarusiai už ją nesumokės. Lietuva patyrė ne tik didžiulius tiesioginius nuostolius, bet ir nemokama elektros energija prisidėjo prie kaimyninės šalies ūkio konkurencingumo augimo. Atskira istorija susijusi su tuo, kaip Lietuvos vyriausybė mėgino parduoti šią Baltarusijos skolą privačiam verslui. Generalinė prokuratūra bylą nutraukė dar 1999 m., o Valstybės kontrolė  ilgai vykdė tyrimus. Visi tyrimai pasibaigė kaip įprasta – kaltieji surasti nebuvo.

REKLAMA

5. AB „Lietuvos kuras“ – įmonė parduota už vieną litą 1999 m. Nyderlandų “Kopcke International Holdings B.V.” ir “D.C. Berkel B.V” korporacijai. Tiesa, tuo metu valstybės įmonė turėjo  124 mln. litų skolų, o įstatinis kapitalas siekė tik 62,1 mln. litų. Dėmesio verti žingsniai nustekenant pelningu verslu, degalų prekyba, besiverčiančią įmonę. Minima, kad 1992-1993 metais tuometinė Vyriausybė nupirko Lietuvai neva labai reikalingų tepalų, kurių, kaip  pasirodė, niekam nereikėjo.  Kitas žingsnis buvo “Lietuvos kuro” sąskaita lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti šalies žemdirbius degalais.

Pati įmonės pardavimo už vieną litą sutartis taip pat ganėtinai įdomi. Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos patarėjos, pagal ją pirkėjas įsipareigojo per 5 metus nuo sutarties sudarymo investuoti į privatizuotą bendrovę 20 milijonų JAV dolerių, tačiau kitas sutarties punktas suteikė pirkėjui teisę pačiam nustatyti kasmetinių investicijų dydį ir tokiu būdu faktiškai atleido pirkėją nuo ilgalaikio investavimo į bendrovės turtą ir realaus baudų mokėjimo. 2001-04-29 AB “Lietuvos kuras” pagal bendrovės kreditoriaus UAB “Baltic Petroleum” ieškininį pareiškimą iškelta bankroto byla. Įmonei bankrutuojant Valstybės turto fondo darbuotojų veiksmai buvo suvaržyti sutarties nuostatų. Tokį sutarties tekstą patvirtino atsakingos valstybės institucijos: Privatizavimo komisija, Viešo konkurso komisija, Valstybės turto fondo valdyba bei Vyriausybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

6. AB Lietuvos jūrų laivininkystė (LISCO). „Vakarų ekspresas“ primena, kad dėl LISCO privatizavimo 2000-aisiais kilo baisus skandalas visoje Lietuvoje, kai iš pradžių buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su Olandijoje įregistruotu koncernu „B. B. Bredo B. V.“. Jis reikalavo 10 geriausių LISCO laivų perduoti Maršalo salose įregistruotoms dukterinėms kompanijoms. Buvo įtariama, kad vėliau laivai būsią užstatyti bankams ir už gautą kreditą perkamos LISCO akcijos. Skubiai reorganizavus LISCO buvo įsteigtos dvi bendrovės AB „LISCO Baltic Service“ (LBS) ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). LBS, kuriai atiteko viskas, kas geriausia, įsigijo Danijos kompanija „DFDS Tor Line“, o LJL, kuriai liko visos buvusios „Laivininkystės“ skolos ir seniausi laivai, liko valstybei.  Jai teko sumokėti netgi išlindusias 1996 m. skolas dėl nesumokėtų baudų už laivų ekologinius pažeidimus.

REKLAMA

7. AB „Alita“. 2003 m. nusprendus privatizuoti AB „Alita“, privatizavimo konkurse užsiregistravo 4 dalyviai: įmonės vadovų konsorciumas „Invinus“, Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas, UAB „Mineraliniai vandenys“. Privatizavimo konkurso laimėtoju pripažintas L. Boska, kuris už įmonės akcijas pasiūlė per 90 mln. Lt. Valstybės turto fondas paskelbė, esą L. Boska neatvyko parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekto ir iš konkurso jį pašalino. Kitiems konkurso dalyviams pasitraukus, jo laimėtoju paskelbtas “Invinus”, kuris iš pradžių konkurse buvo likęs paskutinėje, ketvirtoje, vietoje. Generalinė prokuratūra ir Seimo Antikorupcijos komisija įspėjo Vyriausybę, kad konsorciumą „Invinus“ pripažinus antrosios vietos laimėtoju galėjo būti pažeisti teisės aktai, o valstybei padaryta žala, tačiau privatizavimas buvo tęsiamas. 2006 m. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad didžiausią kainą už AB „Alita“ siūlęs L. Boska buvo neteisėtai pašalintas iš šios bendrovės privatizavimo, o Valstybės turto fondas privalo atlyginti jam dėl to patirtus 1,7 mln. litų nuostolių. 2007 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas pritarti „Alitos“ privatizavimui prieštarauja Konstitucijai. 2006-10-26 laikinoji Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei padaryta 35,905 mln. Lt žala, o atsakomybę už tai turi prisiimti buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna ir buvęs Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas. 2007-aisiais mėginta organizuoti interpeliaciją Konstituciją pažeidusiems ministrams, bet ji nepavyko.

REKLAMA

8. AB “Lietuvos dujos”. Po A. Brazausko Vyriausybės derybų 2004 m. „Lietuvos dujos“ buvo parduotos – tiek „Gazprom“, tiek ir Vokietijos koncernas „Eon Ruhrgas“ gavo po 34 proc. akcijų, už kurias sumokėjo po 100 mln. litų. Nepraėjus nė metams, 2005 m. vidury naujieji „Lietuvos dujų“ savininkai perkainojo bendrovės turtą – tuomet paskelbta, kad po turto indeksacijos įmonės įstatinis kapitalas ir įmonės valdomo turto vertė siekia beveik 2 mlrd. litų. “Lietuvos dujų“ turimas 2 mlrd. litų vertės turtas (vamzdynai, nekilnojamasis turtas ir t.t.) ir dar verslas, kurio apyvarta per metus viršija 600 mln. litų, buvo parduotas tik už 200 mln. litų, arba maždaug dešimt kartų mažiau, nei yra turto vertė. Įvertinant dar ir AB „Lietuvos dujų“ verslo vertę, išeitų, kad „Lietuvos dujų“ vertė yra ne mažesnė kaip 3 mlrd. litų, kuriuos premjeras A. Brazauskas laisva ranka perrašė pirkėjams iš užsienio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

9. Vakarų skirstomieji tinklai (VST) “Leo LT” projekto dalininkų - „VP Market“ savininkų įsteigta bendrovė „NDX energija“ 2003–iųjų pabaigoje laimėjus konkursą sumokėjo apie 700 mln. litų už privatizuojamų Vakarų skirstomųjų tinklų akcijas. Vyriausybei nutarus, sandoryje galėjo dalyvauti tik stambusis Lietuvos kapitalas, tačiau pramonininko Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“ pasiūlė kiek mažiau. „NDX energija“ greitai atsiėmė 400 mln. litų vartotojų sąskaita, manipuliuodama įstatinio kapitalo mažinimu ir po to didinimu bei galimybėmis didinti kainas vartotojams pačiai elektrai nebrangstant. Išsimokėję dividendus „NDX energijos“ savininkai greitai atsiėmė įdėtus pinigus.

REKLAMA

10. „Leo LT“ Dėl naujos Atominės elektrinės statybos Vyriausybė yra suderėjusi, kad gigantas „Leo LT“ būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST. Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.

Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.

Konkursas parenkant privatų partnerį nebuvo rengiamas, be to, pasirinktas neskaidrus nacionalinio investuotojo kūrimo kelias sunešant akcijas, o ne grynus pinigus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų