Antradienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad Sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus, Leono Bartoševičiaus ir Juozo Kuolelio skundai prieš Lietuvą yra nepagrįsti.
Skundėsi dėl procesinių pažeidimų
Perversmininkai skundėsi, jog jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos netinkamai ir nepagrįstai ilgai, dėl to prašė milijoninių kompensacijų.
EŽTT svarstė ar pareiškėjų nuteisimas atitiko Konvencijos 7 str. (Nėra bausmės be įstatymo) straipsnį, t.y. ar jie buvo nuteisti už veiksmus, kurie tuo metu buvo laikomi nusikaltimais pagal Lietuvos ar tarptautinę teisę.
Taip pat skųstasi dėl 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 10 str. (Saviraiškos laisvė) ir 11 str. (Susirinkimų ir asociacijos laisvė) pažeidimų, imant atskirai ir kartu su Konvencijos 14 (Diskriminacijos uždraudimas) straipsniu, atsižvelgiant į pareiškėjų teiginius, jog bylai reikšmingu laikotarpiu jie negalėjo numatyti, kad komunistų partijos bei jai pavaldžių organizacijų veikla yra nusikalstamo pobūdžio.
Argumentai atmęsti
EŽTT sprendime teigiama, kad šioje byloje būtina remtis istorinėmis bei politinėmis aplinkybėmis, be to, atsižvelgti ir į įvykius iki Konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje, t.y. iki 1995 m. birželio 20 d. Tai buvo būtina dėl to, jog pareiškėjai ne tik įrodinėjo, jog jie persekiojami už veikas, kurios jų padarymo metu nebuvo laikomos nusikaltimais, bet ir apskritai ginčijo Lietuvos nepriklausomybės praradimo bei jos atkūrimo aplinkybes.
Perversmininkai be kita ko teigė, kad jų veiksmai buvo teisėti pagal TSRS įstatymus, o nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado tik po 1991 m. rugpjūčio įvykių Lietuvą pripažinus pasaulio bendrijai.
EŽTT pabrėžė, kad dar iki reikiamų Baudžiamojo kodekso pataisų 1990 m. lapkritį buvo aiškiai išreikšta naujos Lietuvos valdžios politinė valia, ir kad pareiškėjai, kaip politiniai vadovai, turėjo suprasti jų tolesnio dalyvavimo LKP/TSKP ir jos pagalbinių organizacijų veikloje, siekiant nuversti teisėtą valdžią, pasekmes.
Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjai buvo nuteisti už nusikaltimus, kurie buvo pakankamai aiškiai apibrėžti atkurtosios Lietuvos Respublikos įstatymuose, iš kurių net ir neturint specialaus teisinio išsilavinimo buvo įmanoma aiškiai suprasti ir numatyti jų nesilaikymo pasekmes, konstatavo, kad Konvencijos 7 straipsnis nebuvo pažeistas.
Dėl pareiškėjų skundų, susijusių su tariamais Konvencijos 9, 10 ir 11 straipsnių pažeidimais, imant atskirai ir kartu su Konvencijos 14 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismas pastebėjo, kad net jei minėtos pareiškėjų teisės ir buvo apribotos, tokie apribojimai buvo numatyti įstatymo, jais buvo siekiama teisėtų tikslų ir jie buvo proporcingi
Teismo nuomone, nagrinėjant bylą iš esmės nenustatyta nei viena aplinkybė, kuri leistų teigti buvus minėtų Konvencijos straipsnių pažeidimus. Galiausiai Teismas pabrėžė, kad su pareiškėjais nebuvo elgiamasi diskriminuojančiai.
Išnagrinėjęs skundus dėl tariamai pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės (Konvencijos 6 straipsnis), EŽTT nurodė, kad ši byla buvo aiškiai labai sudėtinga (ją sudarė daugiau nei 300 tomų, apklausta daugiau nei tūkstantis liudytojų, atlikta daugiau nei tūkstantis įvairių ekspertizių ir pan.), be to, nenustatyta, kad valstybės institucijos (prokuratūra, teismai ir pan.) veikė netinkamai, nepakankamai kruopščiai.
Taigi Teismas padarė išvadą, kad Konvencijos 6 straipsnis nebuvo pažeistas, t.y. bylos nagrinėjimo trukmė atitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą.
Prašė milijonų
Anksčiau buvo skelbta, kad J.Kuolelis prašė jam priteisti 4 mln. 316 tūkst. litų, S.Mickevičius -8 mln.632 mln. litų. M.Burokevičius prašė atlyginti moralinę ir materialinę žalą, bet sumos nenurodė.
Baudžiamoji byla dėl sąmokslu tikslu užgrobti valdžią 1991-ųjų sausį Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti 1996 metų lapkritį. Jos nagrinėjimas su didelėmis pertraukomis tęsėsi iki 1999 metų liepos vidurio. 248 puslapių nuosprendį pakaitomis skaitė visi trys kolegijos teisėjai.
1999 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas dėl tyčinių nužudymų bei sunkių kūno sužalojimų organizavimo, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų M.Burokevičių nuteisė kalėti 12 metų. Nuosprendžio paskelbimo įtariamasis laukė būdamas suimtas, todėl nuosprendžio paskelbimo metu jis jau buvo atlikęs pusę nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės.
5 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas J.Kuolelis ir 3 metams nuteistas L.Bartoševičius buvo suimti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Visi perversmininkai jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
