REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Arvydas Akstinavičius.
Tam pritarė ir Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) surengtos konferencijos -  „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“ - dalyviai.

Daugelis reiškė nuomonę, jog derėtis su Europos Komisija galima ir būtina, o referendumo iniciatyva tam tik pasitarnaus.

REKLAMA
REKLAMA

Europarlamentaras profesorius Aloyzas Sakalas pasiūlė konferencijai kreiptis su rezoliucija į LR Prezidentą ir Vyriausybę, raginant kuo skubiau aukščiausiu lygiu išsakyti savo pageidavimus Europos Sąjungos institucijose. A.Sakalas pažymėjo, jog Europos Sąjunga vertina tautos valią, todėl referendumas dėl IAE darbo pratęsimo būtų svarus argumentas.

REKLAMA

Referendumo idėjai pritarė ir Seimo narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad priimtas Leo Lt projektas kelia daug rūpesčių nacionalinio saugumo prasme.

Akademikas Antanas Kudzys, vertindamas Leo Lt projektą, juokais palygino du panašius, tačiau skirtingos prasmės žodžius – „kiaulininkystė“ ir „kiaulystė“. Kiaulininkystės ūkį Lietuvoje ypač vysto danai, produkciją brangiai parduodami užsienyje. Visos atliekos iš kiaulininkystės lieka čia, Lietuvoje. Tai – kiaulystė. Panašiai bus ir su Leo Lt. Akademikas apgailestavo, kad skirtingai nuo senųjų ES šalių, mūsų valdžiai nereikalinga mokslininkų nuomonė, nereikalingos priešprojektinės studijos ir kiti skaičiavimai.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos energetikos instituto vadovas, profesorius Eugenijus Ušpuras tvirtino, kad IAE II bloko sauga atitinka ES reikalavimus ir savo saugumu nenusileidžia Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių atominių reaktorių saugumui.

Apie galimybę, jog į Lietuvos norus uždaryti elektrinę vėliau atsižvelgtų ir Europos partneriai, prieš keletą dienų pareiškė ir Prezidentas Valdas Adamkus, nors kiti politikai yra ne kartą vertinę tokias galimybes ypač skeptiškai, o pačią referendumo idėją net vadinę „diversija prieš Lietuvą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Balsas.lt” jau spausdino ekspertų bei politikų nuomones šiuo klausimu (pirmasis ir antrasis straipsniai).

Referendumo iniciatoriai pradžioje pabrėžia tikėjęsi surengti jį kartu su Seimo rinkimais, tačiau paskubėti juos verčia įstatymais reglamentuojamos procedūros ir svarbiausia - specialistų išsakomos nuomonės. Antai Ignalinos AE V. Ševaldinas yra oficialiai pareiškęs Seime, jog sprendimas pratęsti AE darbą būtų techniškai įgyvendinamas be rimtų komplikacijų, jei būtų priimtas ne vėliau, kaip rugpjūčio mėnesį.

REKLAMA

Referendumo įstatymo 5 straipsnis numato, jog konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, jei juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.

Pagal įstatymus, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka Referendumo įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje turi svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti referendumo grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas.

REKLAMA

...............

Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Dabar, keičiantis politinei situacijai, Europos Parlamente ir įvairių šalių vyriausybėse branduolinė energetika nebėra laikoma vienareikšme grėsme, kaip buvo po Černobylio avarijos (1986-aisiais), o ES siekia atsikratyti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Lietuvoje, šiuo klausimu, nuolat aštrėja diskusija.

ES 2001-2003 metais skyrė Lietuvai 828 mln. litų parengiamiesiems darbams, susijusiems su Ignalinos AE uždarymu. 2004-2006 metais ES yra skyrusi 1,1 mlrd. litų,  2007-2013 metais –  837 mln. eurų paramą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

IAE uždarymas, reaktorių išmontavimas, radioaktyvių atliekų sutvarkymas ir socialinių problemų sprendimas iki 2020 metų gali kainuoti apie 10 milijardų litų. Kol kas nėra aišku, kam tektų padengti IAE uždarymo išlaidas, jei Lietuva nuspręstų pratęsti IAE veiklą.

Tomas Čyvas

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų