Gyvenimo tempas tik beprotiškai auga. Nors ne vienas turbūt dažnai pasvajojame apie karštą vonią, savo namuose vis dažniau įsirengiame dušo kabiną.
Tai taupo mūsų laiką ir vandenį. Į ką atkreipti dėmesį renkantis dušo kabiną?
Šeštajame dešimtmetyje, iškilus gyvenamojo ploto trūkumo problemoms, komunistų partijos CK vadovas Nikita Chruščiovas projektuotojams įsakė tipiniuose daugiabučiuose plotą taupyti WC ir vonios kambario sąskaita. Tuo metu vonios kambario norma svyravo nuo 2,8 iki 3,2 m2. 8-jame dešimtmetyje vonios kambarys buvo atskirtas nuo tualeto, tačiau plotai nepadidėjo, o dešimtajame dešimtmetyje išaugo iki 4 m2... Beveik pusę šios patalpos paprastai užimdavo vonia, o mažesnėse patalpose vonia buvo sėdima. Techninis progresas į vonios kambarį „atvedė“ dar vieną daiktą – skalbimo mašiną. Taigi atsižvelgus į visus poreikius, čia lyg ir viskas telpa, tačiau nelieka vietos pačiam svarbiausiam objektui – mums.
Dušo kabinos privalumai
Pietų šalyse populiarios dušo kabinos atkeliavo į Šiaurės Europą ir sparčia užkariavo vartotojų širdis. Pagrindinius privalumus galime išvardinti:
Užima mažiau vietos – paprastai dušo kabinai užtenka 1 m2.
Sunaudojama mažiau vandens. Jeigu prausdamiesi neleisit vandens maksimalia srove (gali skaudėti), prausdamiesi sunaudosite maždaug 5 kartus mažiau vandens nei vonioje.
Lengviau įlipti į kabiną, nes nereikia aukštai kelti kojos. Su amžiumi ši savybė tampa labai aktuali.
Sutaupome laiko, nes dušo procedūra paprastesnė. „Šiais laikais žmonės daug purvinesni, nes jie dažniau prausiasi“, - sakė Mikė Pūkuotukas.
Dušo padėklai
Dušo kabinos būna kelių tipų. Tai priklauso nuo jų gamybai naudojamų medžiagų. Paprasčiausios dušo kabinos susideda iš dviejų dalių atitvaro - durelių ir padėklo.
Padėklai gaminami iš metalo, akrilo ar keramikos. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų. Rečiausiai pasitaiko keramikinių padėklų – jie atgyveno arba naudojami dėl stilistinių ypatumų. Svoris ir montavimo sudėtingumas – pagrindiniai keramikinių padėklų trūkumai.
Metaliniai padėklai yra dviejų tipų – iš juodo metalo skardos (1,2 – 3,5 mm) ir ketaus. Skardiniai padėklai garsiai „skamba“, todėl montuojant reikia pasirūpinti garso izoliacija. Klijuojamos specialios guminės juostos arba apačia apipurškiama putomis. Špižiniai padėklai yra sunkūs ir gana ilgai trunka juos įšildyti. Jų nemėgsta prekybininkai, nes didelis jų svoris didina transportavimo kaštus.
Akriliniai padėklai visomis higienos, eksploatacijos savybėmis patraukliausi, tačiau ši medžiaga konstruktyviai yra silpniausia. Bėgant laikui padėklai gali trūkti. Labai svarbu montuojant tiksliai sureguliuoti kojytes, kad dėklas nesideformuotų.
Padėklų matmenys
Standartiniai matmenys yra tokie: 75x75 cm, 80x80 cm, 85x85 cm, 90x90 cm, 95x95 cm, 100x100 cm. Galimi ir stačiakampiai variantai. Jų matmenis galima sužinoti iš prekybininkų. Kokių išmatavimų kabiną pasirinkti lemia kiek turite vietos, bet žinokite, kad mažesnė nei 80 cm kabina nepatogi, o didesnė nei 90 cm – tai jau smulkiaburžuazinis apetitas. Padėklai būna skirtingų aukščių – nuo beveik nulio iki 18 cm.
Svarbu, kad neslystų kojos
Kadangi dušo kabinoje prausiamės stovėdami ir dar naudojame muilą, labai svarbu nepaslysti. Tam gamintojai naudoja keletą būdų.
Gaminami nelygūs „rifliuoti“ padėklų paviršiai, kurių dizainas gali būti įvairių ornamentų. Nuo ilgo stovėjimo šie ornamentai įsispaudžia į jūsų pėdas ir „papuošia“ jas prieš miegą.
Naujausios technologijos dėka padėklų dugnas padengiamas specialiomis „neslidžiomis“ medžiagomis, kurių sudėtis gamintojai akylai slepia, nes tai yra patentuoti išradimai. Namų sąlygomis jų tikrai nepasigaminsite, todėl teks pakrapštyti piniginę ir mokėti papildomus litus.
Galima naudoti įvairius drėgmės nebijančius kilimėlius, net ir medines groteles, kurios apdirbtos specialia alyva. Tokius sprendimus galima rasti pas gamintojus, propaguojančius „lėtą“ gyvenimo būdą.
Yra du dušų sienelių tipai – su rėmu arba berėmės.
Turinčios rėmus dušo kabinos dažnai būna suskaidytos į daugiau ar mažiau segmentų. Jos gali įvairiais būdais varstytis ir yra ypač populiarios, tačiau vizualiai atrodo „pigiai“. Rėmui panaudotos medžiagos ir užpildas (stiklas arba plastikas) taip lemia sienutės vaizdą ir kainą. Plastikas greitai keičia savo išvaizdą – tampa neskaidrus, braižosi. Grūdintas stiklas (būtinai) yra rimtesnė medžiaga, tačiau atkreipkite dėmesį į kalkėto vandens pėdsakus ant skaidraus paviršiaus. Nerekomenduojama naudoti visiškai skaidraus vienspalvio stiklo sienutėje, nes kalkių nuosėdos pavers jus dušo kabinos vergu. Šito galima išvengti pasirinkus nelygų arba neskaidrų stiklą.
Berėmės dušo kabinos paprastai brangesnės. Jos gaminamos tik iš grūdinto stiklo, naudojant specialią furnitūrą. Kadangi grūdintą stiklą jau išmoko lankstyti, forma gali būti ir pusapvalė arba atsirasti lenkti elementai. Tokio tipo kabinos statomos į erdvesnius vonios kambarius, nes varstomi elementai būna didesnių gabaritų Tokių kabinų gamybai naudojamos 6-10 mm storio stiklas. Rinkitės tvirtą furnitūrą, kadangi stiklo santykinė masė prilygsta akmens masei. Gražiausiai prie stiklo dera nerūdijančio plieno detalės.
