Savo praktiniame darbe Lietuvos kelininkai pradėjo plačiai taikyti elektronines programas, kurioms duomenis teikia palydovinio ryšio sistemos.
Pagal elektronines programas kontroliuojamas kelius prižiūrinčių transporto priemonių judėjimas, jų atliktas darbas ir sunaudotų degalų kiekis. Dispečerio kompiuteryje galima pamatyti, kiek kiekvienas mechanizmas nuo įsigijimo dienos išdirbo valandų, kaip racionaliai panaudoja resursus, fiksuoja variklio apsukas, elektros įrangos darbo parametrus. Gautų duomenų bazėje nurodomas judėjimo greitis, sustojimų laikas ir kiekis, pagal variklio apsukas galima nustatyti, kaip mechanizmas dirbo ir net kokį darbą atliko.
Taip pradėjo veikti transporto kontrolės sistema. Vien Vilniaus regione ji jau fiksuoja 80 kelių įmonėms priklausančių mechanizmų darbą. Planuojama, kad netolimoje ateityje elektroninės programos Vilniaus regione valdys apie 170 mechanizmų.
Ateityje elektroninės programos atliks dar didesnį vaidmenį. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ jau sudarė naują trišalę sutartį su Vilniuje įsikūrusia informacinių technologijų įmone „Teltonika“, Kaune esančia programavimo įmone „Butenta“. Pagal šią sutartį elektroninėmis programomis bus toliau siekiama palengvinti kelininkų darbą.
„Kas 1997 metais mums dar atrodė fantastika, šiandien tapo realybe, plačiai diegiama patirtimi. Dabar svarbiausius kelių priežiūros mechanizmus visuose Lietuvos kampeliuose kelininkai valdo palydovinėmis sistemomis“, - sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybės turto skyriaus vedėjas J. Kondrotas.
