REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Putinas naudoja dujas kaip ginklą, tačiau iš tikrųjų Rusija vos pajėgia užsitikrinti savo pačios dujų poreikius, rašo JAV savaitraštis „Newsweek“.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak leidinio, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ dažnai vaizduojama kaip milžiniška energetikos gorila. Paskutiniaisiais metais bendrovė pasiekė didelių laimėjimų pelningose Europos rinkose. Ji negailestingai privertė vartotojus buvusios Sovietų sąjungos respublikose mokėti už dujas beveik pasaulinę kainą, o kad įtikintų tokias nesukalbamas, kaip Ukraina, tiesiog užsukdavo dujas. Tačiau „Gazprom“ problemų vis daugėja. Pasirodo, jis turi per daug pirkėjų ir per mažai dujų.

REKLAMA

Achilo kulnas, kaip bebūtų keista – tai, kad „Gazprom“ išgauna viso labo 550 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų. Tokio kiekio vos pakanka Rusijos vidinei rinkai, rašo „Newsweek“. Kad galėtų įvykdyti didžiąją dalį savo įsipareigojimų pirkėjams Europoje, kuriems reikia bemaž 80 mlrd. kubinių metrų, bendrovė priversta remtis pigiu dujų importu iš Centrinės Azijos. O kadangi tik užsienio pirkėjai moka „Gazprom“ visą rinkos kainą, būtent iš jų bendrovė gauna didžiąją pajamų dalį: tik per antrąjį 2007 m. ketvirtį monopolininkė uždirbo 21 mlrd. dolerių. Tačiau dabar šalys, nuo kurių priklauso „Gazprom“ pelnas – Turkmėnija, Uzbekistanas ir Kazachstanas – pradeda sudarinėti sutartis su kitais pirkėjais, tokiais kaip Kinija. Šios sutartys tampa vis didesne grėsme „Gazprom“ – vienam galingiausių Rusijos įtakos instrumentų.

REKLAMA
REKLAMA

Rusija kontroliuoja ketvirtadalį Europoje sunaudojamų dujų – tai jos užsienio politikos ir nacionalinės savigarbos atgimimo pagrindas. Pigi elektra ir šiluma rusų namuose – kertinis pasitikėjimo vyriausybe akmuo. O šiandien Centrinė Azija ėmė kėsintis į Vladimiro Putino naftos ir dujų politikos pamatus, teigia savaitraštis.

„Gazprom“ naujų gamtinių dujų telkinių nėra atradusi nuo pat 1991 metų, o esamų ištekliai jau senka. Neseniai paskelbtame Rusijos pramonės ir energetikos ministerijos pranešime perspėjama, kad jei gavybos apimtys ir toliau mažės, iki 2010 m. Rusija nesugebės patenkinti net vidinės paklausos, ir rekomendavo padvigubinti kainas. Pasak savaitraščio, tokia apsauginė priemonė gali sukelti verslo nepasitenkinimą ir pakenkti ekonomikos augimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Putino įpėdiniu pasirinktas „Gazprom“ vadovas Dmitrijus Medvedevas, dalyvausiantis kovo mėnesį rengiamuose šalies prezidento rinkimuose, o šiuo metu einantis Rusijos pirmojo vicepremejero pareigas, paskelbė radikalų bendrovės gamybinių pajėgumų atnaujinimo planą. Jis ketina investuoti 420 milijardų dolerių į naujų gamtinių dujų telkinių žvalgybą ir naujų dujų verslovių steigimą.

Tai, kad „Gazprom“ pigaus dujų importo sąskaita tikisi patenkinti savo klientų poreikius, jokia naujiena, rašo „Newsweek“. Daug metų bendrovė pusvelčiui supirkinėjo dujas Centrinės Azijos respublikose. Iki šių metų pradžios „Gazprom“ mokėjo Turkmėnijai vos 65 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o po to tas pačias dujas pardavinėjo Vakarų Europai po 250 dolerių (tik Rusijos vamzdynų monopolio dėka). Tačiau dabar Rusijos monopolijai iškilo pavojus, tvirtina knygos „Nafta ir šlovė“, kurioje analizuojama Centrinės Azijos energetikos politika, autorius Steve‘as Levine‘as. Pasak jo, kiti šių valstybių kaimynai ėmėsi statyti dujotiekius. „Be to, vietiniai gamintojai darosi protingesni“, - priduria jis.

REKLAMA

Pati realiausia grėsmė – Kinijos siekis prasiskverbti į Turkmėniją. Pernai Kinijos vadovas Hu Jintao su buvusiu Turkmėnijos lyderiu Saparmuratu Nijazovu sudarė 30 metų galiosiančią sutartį dėl 30 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų pirkimo kasmet ir naujo milžiniško dujotiekio į Kinijos Sindziano provinciją statybos. Ši sutartis papildė kovo mėnesį sudarytą sandorį su Iranu, kuriam Turkmėnija įsipareigojo tiekti po 14 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tuo pat metu Turkmėnijos vyriausybė pasirašė sutartį su Rusija dėl 50 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo iki 2009 m. „Turkmėnija neabejotinai pasižadėjo parduoti daugiau dujų, nei iš tikrųjų pajėgia išgauti, – teigia šiame regione dirbantis aukštas JAV diplomatas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės. – Viską lems tai, kurį pirkėją ji pasirinks“.

REKLAMA

Nuo šio pasirinkimo priklausys daug kas: faktiškai sprendžiamas Rusijos kaip energetinės supervalstybės likimas, tvirtina „Newsweek“. Tačiau „Gazprom“ tvirtina neįžvelgianti jokios problemos. „Mes nelaikome Kinijos grėsme ar konkurente Centrinėje Azijoje, – aiškina bendrovės atstovas spaudai Igoris Volobujevas. – Mes turime ilgalaikę 25 metų sutartį su Turkmėnijos vyriausybe. Ji privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Mūsų sutartis su Turkmėnija sudaryta ilgesniam laikui, nei sutartys su bet kuriais vartotojais Europoje“. Savaitraštis primena, kad neseniai Putinas pareiškė „Gazprom“ klientams esąs „absoliučiai tikras, kad Rusija vykdys visas savo sutartis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europiečiai susijaudinę dėl galimo dujų deficito, o amerikiečiai džiūgauja, pastebi „Newsweek“. Ne paslaptis, kad JAV norėtų smogti smūgį vienašališkai Rusijos kontrolei regione ir pakirsti Putino „absoliutų įsitikinimą“. Diplomatine kalba tai vadinama „tiekimų diversifikacijos skatinimu“. Iššifravus tai reiškia, kad skatinami bet kokie Rusiją aplenkiančių vamzdynų statybos projektai. „Tai vienas iš klausimų, dėl kurių mūsų ir Pekino nuomonės visiškai sutampa, – tvirtino minėtasis JAV diplomatas. – Kuo daugiau bus eksporto kanalų, tuo geriau bus mums visiems“.

REKLAMA

Dėl to JAV remia daugelį Rusiją nuošalyje paliekančių vamzdynų tiesimo projektų. Kol kas pastatytas tik vienas iš jų, tiesiogiai sujungęs Baku ir naftos turtingą Kaspijos baseiną su Viduržemio jūros regionu. Ar beverta minėti, kad Rusija iš visų jėgų bando išsaugoti savo monopoliją? – klausia „Newsweek“. Rugsėjį ji pasirašė naują sutartį su Kazachstanu dėl vamzdyno statybos iš Kaspijos pakrantės į Rusiją.

Pačioms Centrinės Azijos valstybėms prekyba nafta ir dujomis – ne šiaip finansinis dalykas. Ji leidžia išsikovoti tikrą nepriklausomybę nuo buvusios metropolijos. Vienas Kazachstano vyriausybės ministras, nenorėjęs būti įvardytas, nes kritikavo Rusiją, prisiminė neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos ministerija neatsiuntė automobilio, kad pasitiktų vizito į Maskvą atvykusį aukštą Kazachstano valdininką. „Mūsų kaimynai rusai nuolat elgiasi su Kazachstanu kaip su jaunesniuoju broliu“, - skundėsi jis. Kitas atvejis: lapkritį visiems bendrovės „Lufthansa“ krovininiams lėktuvams buvo uždaryta Rusijos oro erdvė. Taip Maskva pasielgė po to, kai Vokietijos bendrovė pradėjo ruoštis perkelti savo krovinių centrą Azijoje iš Krasnojarsko (Rusija) į Astaną Kazachstane. „Rusijos vyriausybė manė, kad galės įbauginti mus demonstruodama jėgą, lygiai taip pat, kaip elgėsi su Gruzija ir Ukraina, - aiškino Kazachstano ministras. – Tačiau mes turime kitų klientų, su kuriais galime pradėti dirbti“.

REKLAMA

Ko gero būtent Kinija, o ne JAV turės daugiausiai naudos iš Centrinės Azijos bandymų susirasti naujų draugų, teigia „Newsweek“. Ir nors Vašingtonas atsisakė ankstesnės politikos ir ėmė pro pirštus žiūrėti į demokratinių principų pažeidinėjimus regione, vietiniai despotai nepatenkinti net dėl silpnos amerikiečių kritikos. Jiems nepatinka ir tai, kad Amerika reikalauja nutraukti ekonominius ryšius su Iranu. O Kirgizija, artimiausia JAV sąjungininkė regione, dabar išgyvena nestabilumo ir ekonominių sunkumų metą.

Tuo tarpu Kazachstane – tikras ekonomikos bumas, teigia savaitraštis. Iki 2015 metų šalis planuoja padidinti naftos gavybą beveik 2 kartus iki 150 mln. tonų per metus. Didelė jos dalis bus tiekiama Kinijai naujais vamzdynais, kurių statybą finansuoja Pekinas, ar į kitas rinkas Rusiją aplenkiančiu naftotiekiu Baku – Džeichanas. „Gana greitai kinai dviračius pakeis automobiliais, tad jų poreikiai naftos produktų srityje sparčiai išaugs. Mes džiaugiamės, kad prie pat mūsų yra toks didelis ir patikimas kaimynas, - tvirtina Kazachstano parlamento deputatas Kamalas Burchanovas. – Kiek dar Centrinės Azijos šalys bus „Gazprom“ kainų spąstuose? Už tranzitą mums moka grašius“.

Pasakyta gana teisingai, pastebi savaitraštis. Nors „Gazprom“ skelbiasi esąs pagrindinis energijos išteklių tiekėjas Europai, bendrovė gali pajusti, kad žemė ima slysti iš po kojų. Dabar buvusieji Rusijos vasalai pradeda suvokti savo jėgą, ir Maskva gali būti priversta atsisakyti savo pamėgtos energetinio spaudimo taktikos ir imtis kitokios „dujų diplomatijos“, rašo „Newsweek“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų