JAV diplomatijos vadovė Condoleezza Rice ketina šiandien Maskvoje toliau derėtis su Rusija dėl strateginių raketų politikos, praneša „BBC.“
Ji turėtų susitikti su Vladimiru Putinu ir aptarti Maskvos prieštaravimus dėl amerikiečių planų statyti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje priešraketinės gynybos skydą.C. Rice ir gynybos sekretorius R. Gatesas susitikimuose Maskvoje mėgins įtikinti Kremliaus šeimininkus, kad minėti planai jiems grėsmės nekelia.
Rusija kategoriškai priešinasi bet kokiam amerikiečių kariniam įsitvirtinimui Rytų Europoje ir teigia, jog tai prieštarauja jos saugumo interesams. Maskva prieš keletą mėnesių netgi pasitraukė iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES), tuo pabrėždama savo nepritarimą šiems planams.
Tarp šalių yra ir daugiau nesutarimų – tai Irano klausimas, Kosovo atisities statusas. Analitikai pabrėžia, kad šalims nesušvelninus prieštaravimų dėl priešraketinės JAV gynybos, gali iškilti pavojus, jog ir kita Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START), kurios galiojimas baigiasi 2009-aisiais, gali būti nepratęsta.
Rusija tvirtina, jog skydas keltų jai grėsmę, nors yra gynybinio pobūdžio, kitaip nei Kaliningrade dislokuotos pačios Rusijos raketos, esančios prie tos pačios Lenkijos sienų.
Rusija tvirtina, kad toks skydas pažeistų strateginį jėgų balansą su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau daugelis ekspertų trauko pečiais. Pabrėžiama, jog konflikto su Rusija atveju, toks skydas Rytų Europoje nieko nekeistų, nes dar šaltojo karo planai numatė visai kitas susišaudymo raketomis trajektorijas. Rusijos raketos kiltų iš Sibiro bei skrietų per ašigalį, tad Europoje esančios sistemos jų negalėtų kaip nors paveikti.
Manoma, kad Maskva tiesiog priešinasi bet kokiam JAV pajėgų dislokavimui Rytų Europoje, nes neprarado vilčių revizuoti šaltojo karo rezultatus. Rusijai būtų visai parankus ir scenarijus, kurio siekia išvengti skydo šalininkai. Iranui įsigijus branduolinį ginklą ir raketų, galinčių pasiekti Europą, jis pats, ar tokios ginkluotės gavę teroristai galėtų šantažuoti Europos šalis priverčiant jas visiškai nusišalinti nuo Artimųjų Rytų reikalų, atsitraukti iš Afganistano. Tai reikštų NATO susiskaldymą ir dar didesnį Rusijos įtakos buvusiose satelitinėse šalyse didėjimą.
Be to, kai kas ironiškai pastebi, kad rusai vis vien giriasi „nenumušamomis“, greičiausiomis pasaulyje raketomis Topol M arba SS-27, kurios, pasak jų, įveiktų bet kokią gynybą.
