Ar iš tiesų socialistai mažiau už konservatorius patenkinti gyvenimu? Tūkstančius anketų iš 70 pasaulio šalių išnagrinėję specialistai tvirtina, kad taip, rašo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“.
Vokietijos socialdemokratai jau seniai pamiršo, kas yra laimė. Visuomenės nuomonės apklausos jiems nepalankios, laurus vyriausybėje skinasi daugiausia Krikščionių demokratų sąjunga, o tikrai charizmatiško kandidato į kanclerio postą nematyti iki šiol.
Tačiau liūdna nuotaika, apėmusi daugelį šalies socialdemokratų partijos narių, anaiptol ne atsitiktinė, tvirtina „Spiegel“. Tokią išvadą padarė mokslininkai, išanalizavę tūkstančius 70 šalių apklaustų žmonių anketų. Jų išvada tokia: subjektyvus konkretaus asmens laimės suvokimas tiesiogiai susijęs su jo politiniais įsitikinimais.
Pasak savaitraščio, Danijos Aarhus universiteto mokslininkų grupės, vadovaujamos Christiano Bjørnskovo, atlikto plataus masto tyrimo rezultatai leidžia daryti tokią išvadą – kuo žmogaus politinės pažiūros yra kairesnės, tuo jis yra nelaimingesnis. Ir priešingai.
Savo tyrime mokslininkai naudojo sociologinės projekto „World Value Survey“ apklausos duomenis. 90 tūkstančių joje dalyvavusių žmonių turėjo atsakyti į 400 klausimų, įskaitant ir klausimus apie savo politines pažiūras, pasitikėjimą kitais žmonėmis, pasitenkinimą gyvenimu, požiūrį į religiją ir korupciją.
„Beveik visais atvejais žmonės buvo tuo nelaimingesni ir labiau nepatenkinti, kuo kairesnės buvo jų politinės pažiūros. Žinoma, mes darėme prielaidą, kad tai gali būti susiję su jų pajamomis ir materialine gerove“, - „Spiegel“ sakė Christianas Bjørnskovas. Buvo išnagrinėti ir materialiniai faktoriai, tačiau paaiškėjo, kad mokslininkų prielaida buvo klaidinga. „Pasirodo, nepasitenkinimas stipriai susijęs su teisingumo samprata“, - pridūrė Danijos mokslininkas.
Ar teisingai paskirstyti pinigai?
Tyrimo autoriai „teisingumo“ sąvoką apibūdina kaip subjektyvų apklausos dalyvių požiūrį į socialinę sistemą. Kad apklausos dalyviai galėtų jaustis laimingi, įtakos turi skirstant visuomenines gėrybes patiriamas teisingumo arba neteisingumo jausmas, tvirtina Bjørnskovas.
Tačiau Šveicarijos Technikos instituto mokslininkas Axelis Dreheris atkreipia dėmesį į lingvistines „World Value Survey“ projekto problemas. Kai apklausos dalyviams buvo siūloma pagal 10 balų skalę įvertinti, kokie jie yra laimingi, iš įvairių šalių gauti atsakymai nebūtinai sutapdavo, nes žodis „laimė“ skirtingose kalbose turi savų niuansų. Užduodant klausimus apie asmeninį pasitenkinimą šie kalbų skirtumai buvo ne tokie ryškūs, rašo „Spiegel“.
Tyrimas atskleidė, kad kairiųjų pažiūrų žmonės vidutiniškai yra mažiau patenkinti gyvenimu, nei konservatoriai. Duomenys apie 70 šalių respondentus faktiškai patvirtino seniai susiformavusį stereotipą apie kairiąją ir dešiniąją politikos stovyklas, neseniai Tarptautinės ekonominės psichologijos tyrimų asociacijos surengtoje konferencijoje pranešė mokslininkai. Žmonių pajamų ir padėties visuomenėje nelygybė kairiesiems atrodo esanti tokia didelė problema, kad ji paverčia juos nelaimingus net ir asmeniniame gyvenime.
Net jei aiškiai išreikštų kairiųjų pažiūrų žmogus yra pelnęs visuomenės pagarbą ir gyvena pasiturinčiai, skirtumas tarp skurdo ir turtų jam yra tapęs indikatoriumi, kuriuo remdamasis jis sprendžia, ar visuomenė, kurioje jis gyvena, yra labiau ar mažiau teisinga. Tai aiškiai atsispindi asmeniniame pasitenkinimo gyvenimu suvokime, tvirtina mokslininkai žurnale „Social Choices and Welfare“ paskelbtame straipsnyje.
Moteris traukia kairė
Ir priešingai: konservatyvių buržuazinių pažiūrų žmonės paprastai linkę manyti, kad stropus darbas, talentas ir įgyti įgūdžiai reikalauja atlyginimo, todėl tokių savybių žmogus turi būti turtingesnis už kitus. „Nelygybė, kurią nori išgyvendinti socialistai, dešiniosios orientacijos žmonėms yra visuomeninės sistemos dinamiškumo ir teisingumo įrodymas“, - teigia Bjørnskovas.
Įdomu, kad, pavyzdžiui, Danijoje, klasikinėje visuotinės gerovės šalyje, lyginant su kitomis valstybėmis skirtumai tarp turtingųjų ir nepasiturinčių santykinai nedideli. „Dėl to skirtumai „laimės skalėje“ tarp Danijos kairiųjų ir dešiniųjų yra palyginti maži“, - aiškina jis. Tačiau vis dėlto pasitenkinimo savo gyvenimu skirtumai tarp kairiųjų ir dešiniųjų egzistuoja net ir Danijoje. Pasak mokslininko, tai nekelia jokių abejonių.
Be to, tyrimas nustatė, kad visose 70 šalių moterys stipriau nei vyrai reaguoja į nelygybę visuomenėje, kitaip tariant, jų kairioji orientacija išreikšta labiau.
Į klausimą, ar chroniška nepasitenkinimo gyvenimu būsena nėra atpildas už kairiąją politinę orientaciją, Bjørnskovas atsako kitu klausimu: „Kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis?“. Kitaip tariant, ar subjektyvus nepasitenkinimas yra kairiųjų pažiūrų pasekmė, ar priežastis? Tai klausimas, į kurį mokslininkams dar teks paieškoti atsakymo, rašo „Spiegel“.
