REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susidūrusios su didėjančiu kvalifikuotų darbuotojų deficitu ir demografinės krizės pavojais, vis daugiau pasaulio šalių bando susigrąžinti išsilavinusius savo emigrantus.

REKLAMA
REKLAMA

Už žmogiškuosius resursus jau seniai kovoja Kinija ir Indija, o Lenkija ir Rusija šiuo metu vykdo didelio masto agitacines kampanijas, kuriomis siekiama sustabdyti katastrofišką gyventojų bėgimą į užsienį, tvirtina Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“.

REKLAMA

Tuo tarpu, pasak dienraščio, Vokietija iki šiol rūpinasi vien tik tuo, kaip pritraukti į savo mokslą jaunus emigrantus. Plačios vokiečių susigrąžinimo į tėvynę programos ji neturi.

Praėjusią savaitę Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis pareiškė, kad jau nebegalima sudėjus rankas stebėti, kaip iš šalies išvažiuoja gydytojai, medicinos seserys, kvalifikuoti darbininkai ir inžinieriai. Po įstojimo į ES 2004 m. šalį paliko daugiau nei milijonas gyventojų, rašo „Handelsblatt“.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesą sakant, yra ir priešingos krypties srautas: Europos Sąjungai išsiplėtus į rytus tokios valstybės, kaip Lenkija ir Rumunija, tapo ne tik emigracijos, bet ir imigracijos šalimis. Tačiau, pasak dienraščio, į jas atvyksta anaiptol ne laukiami kvalifikuoti specialistai, galintys kompensuoti praradimus dėl į Vakarus emigruojančių savo pačių piliečių.

Dabar Lenkijos vyriausybė ketina užsienyje steigti darbo biržas. Siekiama palengvinti grįžimą į tėvynę išvykusiųjų šeimoms mažinant mokyklose keliamus reikalavimus buvusių emigrantų vaikams. Panašios programos veikia beveik visose kitose Rytų Europos šalyse, įskaitant Čekiją, Slovakiją, Bulgariją ir Rumuniją, rašo „Handelsblatt“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak dienraščio, Rusija taip pat neseniai pradėjo vykdyti 80 milijonų eurų vertės programą, siekdama susigrąžinti Rusijos vokiečius. Priežastis ta pati, kaip ir kitose šalyse: Jungtinių Tautų duomenimis, norinčiai išlaikyti ekonomikos augimą Rusijai būtina priimti 2 mln. imigrantų. Naujienų agentūros „Interfax“ teigimu Maskva už šiuos pinigus Rusijos vokiečių bendruomenėms statys butus, gerins švietimą ir medicininį aptarnavimą.

Ar emigrantų susigrąžinimo programos gali padėti Vokietijai išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir mažėjančio gimstamumo problemas? – klausia dienraštis. Migracijos problemas tyrinėjantis mokslininkas Klausas Bade mano, kad ne. „Tai netinkamas kelias“, - tvirtina Bade, kartu einantis ir federalinės vyriausybės Imigracijos reikalų tarybos nario pareigas. Jis teigia žvelgiantis į priekį. „Net jei konjunktūra Vokietijoje klostysis palankiau, emigracijos bangos tai nesustabdys“, - tvirtina jis.

REKLAMA

Šiuo metu Vokietiją užliejo emigracijos banga, rašo „Handelsblatt“. Praėjusiais metais, taip pat, kaip ir 2005-aisiais, iš šalies išvyko daugiau vokiečių, nei atvyko. Federalinės statistikos žinybos duomenimis, pernai tėvynę paliko 52 tūkstančiais vokiečių daugiau, nei į ją sugrįžo. Tai reiškia, kad skirtumas, lyginant su 2005 m., išaugo trigubai. Tai nelaimė ir šalies ekonomikai: dabar Vokietijos įmonėse – didžiausias per 7 metus darbo rankų trūkumas. Šalies įmonėse yra apie 1,5 mln. laisvų darbo vietų.

„Jei norime ką nors pakeisti, neverta stengtis tai daryti pasitelkus vyriausybines programas. Reikia pradėti nuo žmones emigruoti skatinančių motyvų, - sako Klausas Bade. – Nuo valdininkų nelankstumo, nuo hierarchinių struktūrų įmonėse. Žmonės pradės grįžti tik prasidėjus struktūrinėms permainoms.“ Tai taikytina ir universitetams, kultūros įstaigoms bei pramonės įmonėms, rašo „Handelsblatt“.

REKLAMA

Pasak dienraščio, Vokietijos pramoninkų organizacijos sutinka su mokslininku. „Valstybė jokiu būdu neturėtų pradėti naujų plataus masto akcijų siekiant susigrąžinti emigrantus, taip toliau kišdamasi ne į savo reikalus. Įmonės turi pačios pasistengti užpildyti laisvas vietas, padaryti jas patraukliomis“, - dienraščiui sakė vienas atsakingas pramonininkų funkcionierius.

Tačiau netiesioginės tėvynainių susigrąžinimo programos vykdomos ir Vokietijoje: jos nukreiptos į jaunus vokiečių mokslininkus. Antai neseniai Šiaurės Reino – Vestfalijos žemės mokslo ministerija pradėjo investuoti milijonus eurų į repatriacijos programą. Federaliniu lygiu buvo pradėta įgyvendinti iniciatyva, pagal kurią mokslininkams turėtų būti sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų. Prieš savaitę San Franciske įvyko kasmetinis JAV dirbančių jaunų vokiečių mokslininkų susivienijimo „Gain“ posėdis. Beveiki visi jame dalyvavę Vokietijos mokslo atstovai nešykštėjo viliojamų pasiūlymų jauniesiems savo kolegoms, teigia dienraštis.

Vis dėlto mokslo ministerijos valstybės sekretorius Thomas Rachelis ragina nesibaiminti „protų nutekėjimo“: pasak jo, derėtų kalbėti apie protų cirkuliaciją, intelekto ir žinių mainus. Prieš 5 metus atliktas Vokiečių mokslininkų sąjungos stipendijas užsienyje gaunančių jaunų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad 85 proc. išvykusiųjų grįžta į tėvynę, rašo „Handelsblatt“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų