Už išvadas balsavo visų posėdyje dalyvavusių frakcijų atstovai, išskyrus Naująją sąjungą, kuriai vadovauja išvadose neigiamame kontekste minimas Artūras Paulauskas.
Papildytame išvadų variante asmenų, prisidėjusių prie koncerno sėkmingos veiklos, sąrašą papildė keturi buvę generaliniai prokurorai, įskaitant ir buvusį Seimo pirmininką A.Paulauską. Be jo, į sąrašą įtraukti eksprokurorai Kazys Pėdnyčia, Vladimiras Nikitinas bei Antanas Klimavičius.
Komisija atsakomybės siūlo pareikalauti ir iš buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, kuris šias pareigas ėjo 2001-2004 metais.
Taip pat konstatuota, kad komisijai nepavyko rasti atsakymo, ar turi pagrindo koncerno buvusio vadovo Gintaro Petriko pareiškimai apie EBSW ryšius su aukštais tuometiniais ir dabartiniais valstybės pareigūnais bei jiems mokėtus atlyginimus.
G.Petrikas spaudai yra teigęs, esą asmeniškai davė pinigų tuometiniam šalies prezidentui Algirdui Brazauskui ir premjerui Adolfui Šleževičiui, o koncernui "netarnavusiam" tuometiniam Lietuvos banko pirmininkui Romualdui Visokavičiui esą inicijavęs baudžiamają bylą.
Visi šie asmenys G.Petriko teiginius neigia.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė KHK iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
