Seime ketvirtadienį buvo planuojama priimti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuria neliečiamybė būtų panaikinta, tačiau ją blokavo "darbiečiai", paprašę pertraukos iki kito posėdžio.
Kadangi šitaip "darbiečiai" sužlugdė ne tik jų lyderiui nepalankios nuostatos, bet taip pat ir įstatymo pataisų, kuriomis siūloma įteisinti išankstinį balsavimą, priėmimą, skubiai sušauktoje seniūnų sueigoje nuspręsta minėtos pataisos atsisakyti, kad tik nebūtų trukdoma įstatymo priėmimui.
Nusprendus atsisakyti konfliktinės nuostatos, ketvirtadienį sušauktame neeiliniame posėdyje Savivaldybių tarybų įstatymo pataisos priimtos 57 parlamentarams balsavus už, 2 - prieš ir 12 susilaikius.
Tad liko galioti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnis, kuris numato, jog kandidatas į savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė.
Panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas, argumentuodamas, jog Vietos savivaldos įstatyme, kuriame kalbama apie jau išrinktus ir darbą pradėjusius savivaldybių tarybų narius, nėra nuostatos apie jų teisinę neliečiamybę.
"Kitaip tariant, kandidatas į savivaldybę teisine prasme atsiduria komfortiškesnėje situacijoje, nei jau išrinktas ir dirbti pradėjęs tarybos narys", - argumentavo TTK vadovas.
Konstitucinis Teismas iš esmės yra konstatavęs, kad savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją negali turėti teisinės neliečiamybės. Prieš ketverius metus priimtame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją neturi tokių imunitetų, kokius turi prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, teisėjai, tarp tokių imunitetų - ir teisinė neliečiamybė.
Tuo pačiu J.Sabatauskas atmetė žiniasklaidoje pasirodžiusias interpretacijas, kad kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę naikinantis projektas parengtas dėl to ir po to, kai Darbo partija paskelbė ketinanti įregistruoti savo buvusį lyderį V.Uspaskichą kandidatu savivaldybių rinkimuose.
"Tai tik aplinkybių sutapimas. Blogai, kad tai nebuvo padaryta anksčiau. Tiesiog atkreipiu Seimo dėmesį į teisinį absurdą, kai kandidatai, kurių bus daugiau kaip 10 tūkstančių, turi teisinę neliečiamybę, o pusantro tūkstančio jau išrinktų savivaldybių tarybų narių nebeturi. Beje, ir negali turėti pagal mūsų Konstituciją", - sako TTK pirmininkas.
Praėjusią savaitę Darbo partija (DP) paskelbė V.Uspaskichą įtraukusi į kandidatų dalyvauti vasario 25 dieną vyksiančiuose rinkimuose sąrašą bei patvirtino, jog V.Uspaskichas partijai jau yra atsiuntęs raštišką sutikimą juose dalyvauti.
Tapęs Darbo partijos kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose V.Uspaskichas įgytų neliečiamybę, tačiau tai nepadėtų jam visiškai išvengti teisėsaugos persekiojimo - norint patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, reikėtų Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo.
Darbo partija buvusį savo lyderį V.Uspaskichą įtraukė į partijos rinkiminius sąrašus keturiuose rajonuose - Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių bei Kėdainių.
Seimui ketvirtadienį pakeitus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, V.Uspaskichas teoriškai savo kandidatūrą galėtų kelti bet kurioje iš šių apygardų.
Seimas panaikino nuostatą, jog kandidatas gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja, turi būti deklaravęs ne mažiau kaip 65 dienos iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos. Pagal naująjį variantą, pakaktų tą padaryti iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos.
Partijos, norinčios dalyvauti vasario 25 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, pareiškinius dokumentus apygardų rinkimų komisijai turi pateikti iki sausio 22 dienos.
Nors priimtas "darbiečiams" palankus variantas, jie bandė stabdyti minėto įstatymo įsigaliojimą.
"Darbiečiai" surinko 29 iš 141 parlamentaro parašus, norėdami jau priimtą įstatymą apskųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Skundo pagrindas - Teisės ir teisėtvarkos komiteto Juliaus Sabatausko prieš pat priėmimą pateiktas siūlymas, kuris, pasak "darbiečių", neturėjo būti svarstomas, nes esą buvo pateiktas per vėlai.
Tačiau šis "darbiečių" sumanymas žlugo, nes įstatymas buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka, tad jam negaliojo procedūriniai apribojimai.
Neoficialiai Seime kalbama, esą taip darbiečiai" elgėsi norėdami pakišti koją Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujamai Pilietinės demokratijos partijai.
Jei įstatymas neįsigaliotų, liktų nuostata, reikalaujanti, kad kandidato gyvenama vieta būtų deklaruota 65 dienų iki pareiškinių dokumentų registracijos, tad, jei kandidatai iki šiol to nėra padarę, to nebespėtų.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas V.Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą. Šis ekspolitikas Rusijoje yra pasiprašęs prieglobsčio.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Neoficialiomis žiniomis, prokurorai yra aptikę partijos "juodąją buhalteriją", kurioje esą atsispindi nelegalūs mokėjimai įvairiems asmenims.
