REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ragina žiniasklaidos priemonių vadovus kartu su jų samdomais žurnalistais pradėti aktyvią kovą su galima korupcija žiniasklaidoje netoleruojant tų asmenų, kurie siūlo už teisėtą ar neteisėta veikimą finansinį ar kitokį atsilyginimą, t.y. kyšį, rašoma trečiadienį paskelbtame LŽS pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

LŽS viešai kreipiasi į žurnalistus ir leidėjus ragindama juos informuoti prokurorus apie bandymus papirkti ar įsiteikti kokiais nors atlygiais už teisėtą ar neteisėtą veikimą. Kaip žinia, Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už papirkimą (227 str.) ir kyšininkavimą (225 str.) ne tik valstybės tarnautojui, bet ir jam prilygintam asmeniui. Tokiu šiandien iš esmės ir yra žiniasklaidos priemonės vyriausiasis redaktorius ar kitas administracinius įgaliojimus turintis asmuo.

REKLAMA

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei tokiuose veiksmuose siūlomi didesnės negu 250 MGL vertės kyšiai, tuomet už tai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Beje, už minėtas veikas atsako ir juridinis asmuo.

REKLAMA
REKLAMA

Ši nuostata turėtų paraginti daugelį vyriausiųjų redaktorių bei žurnalistų ne tik atlikti savo pilietinę pareigą ir informuoti teisėsaugą apie siūlomus kyšius. Tai taip pat skatina vykdyti žurnalistinius tyrimus atskleidžiant visuomenei nesąžiningus verslo ar valdžios atstovus.

LŽS taip pat primena, kad nuo 2003 metų balandžio 10 d. asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, nedelsdamas apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Šia nuostata gali pasinaudoti tie asmenys, kurie mano, jog pati žiniasklaida reikalavo kyšio ar provokavo jį duoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dienraščio „Lietuvos rytas“ birželio 16 d. paskelbti visuomenės nuomonės tyrimai apie pasitikėjimą skirtingomis institucijomis parodė rekordiškai smukusį pasitikėjimą žiniasklaida. Daugelį metų būdama tarp dviejų labiausiai pasitikėjimą kėlusių institucijų, birželio mėnesį žiniasklaida atsidūrė tik aštuntoje vietoje. Žiniasklaida nepasitiki beveik kas ketvirtas lietuvis (22,2 procento respondentų), o pasitiki gerokai mažiau nei pusė gyventojų (38,7 procento).

Lietuvos žurnalistų sąjungos nuomone, tokius rezultatus gali dar pabloginti ir viešai paskelbti tyrimai apie galimą korupciją žiniasklaidoje. Birželio mėnesį paskelbtais duomenimis, Lietuvos verslininkai bijo žiniasklaidos ir laiko ją neskaidria. Tai rodo organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas sociologinis kriminologinis tyrimas. Per 12 proc. verslininkų, turėjusių reikalų su visoje šalyje platinama nacionaline spauda, teigia per pastaruosius 2 metus atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais tai spaudai už jų įmonei palankių publikacijų, kurios nėra reklama, paskelbimą arba nepalankių straipsnių nepaskelbimą.

Nors LŽS neturi oficialių duomenų, kad per pastaruosius dešimtį metų būtų nuteistas nors vienas žurnalistas ar leidėjas už kyšio prievartavimą ar paėmimą, tačiau tai reiškia, kad žiniasklaidos korupcija yra labai užslėpta arba jos mastas ir problema yra sureikšminama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų