Be to, jis skeptiškai atsiliepė dėl sąjunginės valstybės su Rusija kūrimą ir kritikavo Maskvą už tai, kad ji plėtoja alternatyvines energetikos išteklių tiekimo į Europą magistrales.
"Europa ir JAV esant šiai situacijai pasielgė dorai. Jos pasiūlė mums paramą, ir to mes niekada nepamiršime", - sakė jis galbūt kalbėdamas apie europiečių pareikštą kritiką Rusijai, kuri nesugebėjo užtikrinti naftos ir dujų tiekimo į Europą be pertrūkių.
"Jeigu ES pasiryžusi bendradarbiauti su Baltarusija, mes sutiksime su bet kuriuo bendradarbiavimu, kad būtų užtikrintas energetikos saugumas, - sakė jis. - Europa daug ką suprato po šio konflikto. Šiandien mes, o rytoj gali būti jie".
A.Lukašenka tokius komentarus pateikė per rinkimus į vietos tarybas Baltarusijoje.
Ketvirtadienį Europos Komisija ir pirmininkaujanti Europos Sąjungoje Vokietija kreipėsi į Rusiją ir Baltarusiją, ragindamos surasti sprendimą, kad naftos tiekimas daugiau nebenutrūktų, kaip tai buvo praėjusią savaitę.
Kiti Europos lyderiai taip pat paragino Rusiją būti atsakinga energetikos išteklių tiekėja.
A.Lukašenka, kurį Vakarai vadina "paskutiniu diktatoriumi Europoje", bene pirmą kartą teigiamai įvertino Europos šalių poziciją.
Vis dėlto Minsko ir Briuselio santykiai tebėra įtempti: ES yra paskelbusi draudimą įvažiuoti į Bendrijos bloko šalis daugiau kaip 30-čiai Baltarusijos valdžios atstovų, tarp jų pačiam A.Lukašenkai, protestuodama prieš praėjusių metų kovo 19 dieną įvykusius prezidento rinkimus, kuriuos ES pripažino nesąžiningais. JAV įvedė tokias pat sankcijas.
Tranzito problema iškilo po to, kai Rusija dvigubai padidino dujų kainą Minskui ir įvedė 180 dolerių už toną muitą naftai, tiekiamai perdirbti į Baltarusiją.
Atsakydamas į tai Minskas apmokestino 45 doleriais už toną Rusijos naftos tranzitą į Europą. Kai Baltarusija pradėjo imti tranzitu tiekiamą naftą kaip muito mokestį Maskva praėjusį pirmadienį visiškai sustabdė tranzitą į Baltarusiją, kuriam tenka du penktadaliai viso Rusijos eksporto, arba maždaug 80 mln. tonų per metus.
Ketvirtadienį Rusijos naftotiekių monopolininkė bendrovė "Transneft" po trijų dienų pertraukos vėl ėmė pumpuoti naftą per Baltarusiją.
Metų pradžioje Rusija ir Baltarusija taip pat susitarė dėl naujų dujų kainų.
A.Lukašenkos nuomone, problemiškas Maskvos ir Minsko santykių etapas baigėsi, nors lieka daug klausimų, kuriuos būtina išspręsti.
"Tikiuosi, kad tas laikotarpis mūsų santykiuose praėjo. Jis buvo trumpas, bet labai intensyvus ir labai pavojingas", - pažymėjo A.Lukašenka, kuris taip pat žadėjo ir ateityje laikytis griežtos linijos.
"Šiandien mes bauginami kitų, Baltarusijai itin svarbių prekių muitais. Jeigu tai įvyks, mes taip pat įvesime Rusijai itin svarbių prekių muitus", - sakė jis.
Minskas ir Maskva jau daug metų veda derybas dėl sąjunginės valstybės įkūrimo, bet tai ir nesugebėjo susitarti pagrindiniu būsimos sąjungos klausimu: dėl bendros valiutos įvedimo ir dėl to, koks sąjungos konstitucijos akto variantas turi būti pateiktas referendumui.
Rusija, kuri griežtina ekonominę politiką dėl Baltarusijos, sako, kad Minskas gali išsaugoti esamas ekonomines lengvatas, jeigu sutiks sukurti sąjunginę valstybę.
A.Lukašenka skeptiškai atsiliepė apie tokį darinį: "Mūsų požiūriai į sąjunginės valstybės kūrimą skiriasi. Reikalaujama, kad mes įstotume į Rusijos Federacijos sudėtį. Aš nenoriu palaidoti Baltarusijos nepriklausomybės ir suvereniteto. Jeigu kasmet bus griebiamasi ventilio, išjungiama tai nafta, tai dujos, apie jokią sąjungą nė kalbos negali būti".
Baltarusijos vadovas taip pat kritikavo Rusiją už tai, kad ji plečia dujų tiekimo į Europą alternatyvinius projektus, tarp jų tiesia Šiaurės Europos dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Lenkija taip pat kritikuoja Rusiją už Šiaurės Europos dujotiekį, nuogąstaudama likti be dujų iš Rusijos.
"Tiesia Baltijos jūra dujotiekį. Tai pats kvailiausias projektas Rusijos istorijoje. Jis įeis į Guinnesso (Gineso) rekordų knygą", - sakė A.Lukašenka, taip pat pažymėdamas, jog jeigu santykiai su Maskva tik blogės, Minskas gali pareikalauti, kad Rusija "mokėtų už paslaugas, kurių ji neapmoka".
"Priešlėktuvinės gynybos ir kiti objektai brangiai kainuoja", - pažymėjo Baltarusijos prezidentas.
