Lietuvos dailės muziejus praneša, kad birželio 21 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) bus atidaryta pirmą kartą Lietuvoje rodoma iš Linco, Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus, atvežta pasaulinio masto dailininko Alfredo Kubino piešinių ir grafikos kolekcija.
Paroda „Alfredas Kubinas – kita realybės pusė“ kartu yra ir programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas, išreiškiantis bendradarbiavimo su kita tų pačių metų Europos kultūros sostine Lincu pirmąjį rezultatą. SPAUDOS KONFERENCIJA TEN PAT 15 VAL. Dalyvaus LDM direktorius Romualdas Budrys ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus direktorius dr. Peteris Assmannas. Paroda lankytojams atvira iki rugsėjo 16 d. Ją remia LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Kultūros ministerija, Austrijos respublikos ambasada, sakoma pranešime spaudai.
Gerai žinoma ypač vokiškosios kultūros erdvėje A. Kubino kūryba, Rytų Europos šalyse tarsi atrandama iš naujo. Vilniuje rodomas jo kūrybos rinkinys liudija jį buvus vieną originaliausių praeito amžiaus pradžios piešėjų, iliustratorių, metaforiškos, fantasmagoriškos realybės kūrėjų. Dailininko vizijų pasaulis ir šiandien tebeskatina diskusijas, menotyrininkų interpretacijas. Parodoje eksponuojama 70 grafikos ir piešinių lakštų, kuriuose autoriui svarbūs egzistenciniai klausimai, sapnų ir pasąmonės vaizdiniai, grėsmės ir pesimizmo, netikėjimo civilizacijos pažanga nuotaikos. Jis laikomas vienu europinio siurrealizmo pradininkų.
Ankstyvojoje Kubino kūryboje įdomus moters įvaizdis su visu jos prigimties prieštaringumu: nuo gundytojos iki aukos, nuo gatvės moters iki motinos, nekaltosios. Kūrėjo asmenybė paliko ryškų pėdsaką XX a. pr. Europos moderniosios dailės istorijoje, darė įtaką amžininkams. Jis pelnė daug reikšmingų apdovanojimų, buvo vadinamas grafikos virtuozu.
Alfredas Leopoldas Kubinas gimė 1877 m. Šiaurės Bohemijoje, Leitmerice. Anksti mirus motinai, augo nervingas ir jautrus, nelinko prie mokslų, dėl sveikatos netiko karinei tarnybai. 19-os metų bandė nusižudyti. Tik 22-jų jis rimčiau ėmė mokytis Miuncheno dailės akademijoje, ėmė ryškėti jo gabumai piešimui. 1902 m. jo paroda Berlyne, jo žodžiais „kaip reikiant pamalonino širdį“. Teigiamai įvertintas ir spaudoje. Nuo tada jau pasipylė parodos. Dailininkas buvo plačių interesų: kūrybinės krizės metu parašė romaną „Kita pusė“ („Die andere Seite“) su savo iliustracijomis. Domėjosi Breigelio, Gojos kūryba, bendravo su Pauliu Klee, Vasilijum Kandinskiu. Skaitė Karlo Gustavo Jungo, Zigmundo Froido, kitų filosofų, mokslininkų darbus. Kubinas rinko ir kaupė įvairių sričių literatūrą ir grafikos darbus. Elgėsi ekstravagantiškai, buvo vadinamas keistuoliu. Su šeima ilgą gyvenimo dalį iki pat mirties 1959 m. praleido kalnuose Cvikledte prie Ino upės.
Išliko apie 20 tūkstančių jo piešinių, gausi korespondencija. Bet tai nepadėjo visai perprasti jo paslapties, prieštaringumų gaubiamos asmenybės, iššifruoti jo metaforas. Pasakiškos vizijos, pasižyminčios erotiškumu, žiaurumo scenos su paslėptu humoru prieštaravo to laikmečio realybei. Nuo 1903 m. jis bandė eksperimentuoti su spalvomis ir ėmėsi tapyti. Bet liko plataus spektro grafiku, jungė piešinį ir spalvą. Parodos, darbai spausdinami almanache „Mėlynasis raitelis“ („Der blaue Reiter“), garsėjimas Vienos meno rinkoje, artimųjų netektys, karų pradundėjimas šalia, išrinkimas tikruoju Prūsijos menų akademijos nariu, Vienos dailės akademijos valstybinis apdovanojimas, Austrijos Nuopelnų kryžius, pabaigoje sunki liga ir Austrijai paskirtas kūrybos palikimas – tokios trumpai apžvelgus A. Kubino gyvenimo gairės. 1962 m. Cvikledte jo name įsteigiamas Kubino memorialinis muziejus.
