Atsigręžkime į žiniasklaidą. Mano atliktas pagrindinių Lietuvos dienraščių 2000-2001 metais tyrimas rodo, kad Lietuvos lenkai susilaukia mažiausio spaudos dėmesio.
Pirmiausia reikia pabrėžti, kad lietuvių požiūriui į lenkus ir rusus bendra yra tai, kad jam įtaką daro istorija ir patirtos istorinės nuoskaudos. Ilga Lenkijos-Lietuvos valstybės istorija ir besitęsianti diskusija apie bendras kultūrines figūras bei vietoves lietuviams vis dar kelia galingų ir neišspręstų antilenkiškų emocijų.
Lenkijos vyriausybė nuolat remia ir padeda Lietuvos lenkams, vienai iš pačių aktyviausių ir labiausiai matomų mažumų Lietuvoje. Dėl to lenkų kalbos ir švietimo, tautinio ir etninio identiteto klausimai yra ypač politizuoti ir dažnai virsta tarpvalstybine problema.
Nemaža dalis 2001 metų pranešimų apie lenkus koncentravosi ties švietimo politika rytų Lietuvoje, kurioje gyvena dauguma Lietuvos lenkų. Švietimo problemos paprastai keliamos tarpvalstybinių Lenkijos ir Lietuvos santykių kontekste (kaip "Lietuvos ryto" žinutėje "Lenkijos politikas pasijuto įžeistas", 2001 balandžio 7 d.). Anot žiniasklaidos, Lenkijos parlamentarai nesigėdija kištis į Lietuvos švietimo ministerijos darbą aiškindami lietuviams, kas turi būti padaryta reformuojant Lietuvos švietimo sistemą (tas pats "Lietuvos ryto" pranešimas).
Kitame tų pačių metų pranešime, spausdintame dienraščiuose, Lietuvos Seimo Etikos komisija nusprendė įspėti parlamentarą Gabrielių Janą Mincevičių, priklausantį Lenkų rinkimų akcijai, kad šis neplatintų tikrovės neatitinkančių žinių, neva Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant švietimo reikalus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Dalia Teišerskytė parėmusi antilenkišką poziciją. Pranešime taip pat buvo užsiminta, kad neseniai Mincevičius "Lietuvos ir Lenkijos seimų parlamentinės asamblėjos posėdyje viešai teigė, jog Lietuvoje yra engiami lenkų vaikai, neskiriama dėmesio jų mokymui" ("Etikos komisija baudė ir taikė", "Lietuvos rytas", 2001 kovo 13 d., BNS ir LR informacija). Būtina paminėti ir tai, kad buvęs švietimo ministras Zigmas Zinkevičius dar labiau paaštrino politinius ir kultūrinius nesutarimus tarp lenkų ir lietuvių pareikšdamas, kad Lietuvos lenkai viso labo tėra tik sulenkėję lietuviai, tik jie patys to nežiną. Vargšai tie broliai lenkai: jei žinotų, kas jie yra, nekiltų jokių problemų!
O problemų nuolat kyla. Štai visai neseniai, kovo mėnesį, Lietuvos lenkų organizacijos surengė protesto akciją prie Seimo rūmų. Protestuota prieš Vyriausybės tautinių mažumų politiką švietimo srityje. Kaip pranešė "Lietuvos rytas", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai pasipiktino šiemet patvirtintomis Tautinių mažumų švietimo nuostatomis. Jose rekomenduojama tautinių mažumų mokyklų 11-12 klasėse naudoti lietuviškus vadovėlius bei leidžiama patiems tautinių mažumų mokyklų abiturientams pasirinkti, ar jie nori laikyti gimtosios kalbos brandos egzaminą. "Lenkų atstovų teigimu, gimtosios kalbos brandos egzaminas turi būti privalomas" ("Protesto mitinge įžvelgtas politinis pamušalas", "Lietuvos rytas", 2002 kovo 16 d.).
Jei Lietuvos politikai ir žiniasklaida įžvelgia lenkų veiksmuose "politinius pamušalus", jų pačių pamušalai seni ir skylėti. Kaip kitaip galima pavadinti tokį konservatyvaus lietuvių politiko pasisakymą, užkliudantį kitą opią lenkų pavardžių rašymo problemą. Kaip rašė "Respublika", "konservatorius Jurgis Razma įžvelgė didelį pavojų numatytoje pasirašyti sutartyje dėl lietuvių ir lenkų tautinių mažumų pavardžių rašymo originalo kalba". Toliau cituojami politiko žodžiai: "Ką darysite, jei kitos tautinės mažumos, pavyzdžiui, arabų, pareikalaus panašių sutarčių?"("Respublika", 2002 balandžio 13 d.). Matyt, reikės užsidengti ausis nuo nepakenčiamų tautinių mažumų reikalavimų?!
Tokie ir panašūs pasisakymai tik dar labiau skatina lenkų mažumą kovoti už savo teises, savą švietimo ar pavardžių rašymo viziją. Bet ir žiniasklaida nelieka nuskriausta: protestai, skandalai, Lietuvos ir Lenkijos konfliktai - neblogas masalas skaitytojui - užgožia rimtesnius pranešimus apie Lenkų kultūros centro darbą Vilniuje, apie lenkus, gelbėjusius žydus Antrojo pasaulinio karo metais, ar apie lenkų politikų darbą politinėse partijose.
O šį trumpą rašinį norisi užbaigti neaiškios etninės kilmės Lietuvos popkultūros figūra Zbignievu iš "ZbTV". Kas jis toks? Lenkas? Rusas? Nutautėjęs lietuvis, pats to nežinantis(Z. Zinkevičiaus mintį pratęsiant)? Zbignievas, laidos vedėjas, yra patetiška ir komiška figūra, tvirtinanti deklasuoto lenkų ar rusų tautinės mažumos atstovo vaizdinį. Zbignievo pastangos atrodyti "aukštos klasės" žiūrovui atrodo beviltiškos ir komiškos. Juokinga, bet kartu ir graudu. Juokinga, jei nebūtų graudu. Juokiamės, nors žinome, kad ir už šios popkultūros figūros slypi "politinis pamušalas". Koks jis, tesprendžia pats skaitytojas.
