REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos (ES) konkurencijos reikalų komisarė, olandė Neelie Kroes penktadienį pareiškė, jog Rusijos monopolininkei „GAZPROM“ gali tekti parduoti savo dujotiekių tinklus Europoje, jei įsigalios naujos energetikos kompanijų veiklą reglamentuojančios ES taisyklės.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos monopolininkės „GAZPROM“ neįvardinti atstovai pareiškė esanti nustebinta jog klausimas vėl keliamas.

REKLAMA

Kaip praneša „Gazeta.ru“, šaltiniai monopolijos administracijoje sako esą nustebinti, jog vėl keliamas, kuris prieš porą savaičių jau svarstytas Europos Komisijoje. Tada nuostatoms dėl energetinių kompanijų Europoje išskaidymo nepritarta.

Rusai taip pat teigia, jog būtent Nord Streem projekto minėtos reformos išvis neturėtų paliesti, nes tai ofšorinis projektas, vykdomas ne ES teritorijoje.

„GAZPROM“ ir vokiečių kompanija EON 2005m. sutarė Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį, kurio ilgis būtų 1 200 km. Pradžioje juo į Vokietiją būtų tiekiama 27,5 milijardų kubinių metrų dujų. Vėliaus apimtys išaugtų iki  55 mlrd. Kubinių metrų.

REKLAMA
REKLAMA

Šis projektas yra daugelio laikomas iš esmės politiniu, nes tokio dujotiekio tiesimas jūros dugnu yra ženkliai brangesnis, sausuma. Susitarimą palaiminęs buvęs Vokietijos Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder), kaip manoma mainais į savo pritarimą, buvo pamalonintas dujotiekio į Vokietiją kompanijos valdybos pirmininko postu. Rusijos energetiniai karai su Ukraina, Gruzija ir Baltarusija rodo, kad ji linkusi agresyviai naudoti šį kozirį tarpvalstybiniuose santykiuose. Baltijos šalis ir Lenkiją apeinantis vamzdynas leistų Rusijai bet kada blokuoti dujų tiekimą šioms šalims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltijos jūrą supančios šalys taip pat baiminasi, jog statybos darbai gali išjudinti tūkstančius tonų cheminių ginklų, nuskandintų II-ojo pasaulinio karo laikais ir sukelti ekologinę katastrofą.

Šiuo metu „Gazprom“ valdo 37 proc. „Eesti Gaas“, 34 proc. „Latvijas Gaze“ ir 37.1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.

Reikia pažymėti, kad ES energetikos reformos planui nepritaria Prancūzija ir Vokietija, kuriose energetikos išteklių gavybą ir skirstymą taip pat kontroliuoja didelės kompanijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų