Šiuolaikinio meno centras kviečia visus penkiolikos metų jubiliejaus šventę, knygos ir parodos ŠMC – 15 metų pristatymą, ir Žilvino Kempino bei Deimanto Narkevičiaus parodų atidarymus.
Birželio 1 d., penktadienis
16:00 ŠMC – 15 metų, Žilvino Kempino ir Deimanto Narkevičiaus parodų spaudos konferencija
17:00 Inculto koncertas (ŠMC stogas)
18:00 ŠMC – 15 metų ir Žilvino Kempino parodų atidarymas (Didžioji ir Šiaurinė salės bei antro aukšto fojė)
20:00 – 23:00 Muzikinis projektas Kiss the Future (įėjimas su kvietimu, milk bar, Pylimo g. 21b)
23:00 Deimanto Narkevičiaus naujausio filmo Aplankant Soliarį pirmasis seansas (ŠMC antro aukšto kiemelis)
ŠMC – 15 metų
2007 06 01 – 08 12
1992 m. birželio 8 d. buvusiuose Dailės parodų rūmuose Vilniuje atsidarė paroda Geros blogybės, kurios afišose pirmą kartą oficialiai buvo paminėtas naujos institucijos vardas – Šiuolaikinio meno centras. Nuo to laiko praėjo 15 aktyvios veiklos metų, kuriuos ženklino dinamiška vidinė ir išorinė kaita. Šiam istorijos tarpsniui ir skirta knyga, sudaryta iš archyvinės medžiagos – tai vaizdų, faktų ir citatų iš spaudos kaleidoskopas, lydimas trijų naujų tekstų apie Šiuolaikinio meno centro praeitį ir vietą šiandieninėje kultūroje. ŠMC – 15 metų – institucijos istorijos albumas, kurio sudarytojai yra nepaprastai dėkingi visiems, kartu kūrusiems tą istoriją.
ŠMC – 15 metų, tekstai: Julija Fomina, Lolita Jablonskienė, Kęstutis Kuizinas, Skaidra Trilupaitytė, lietuvių ir anglų k., 432 psl., 974 spalvotų ir j/b iliustracijų, 2007 m., 58 LTL
Birželio 1 d. šventės metu knygą ŠMC-15 metų galima įsigyti už specialią kainą (29 LTL).
Žurnalistai spaudos konferencijos metu šią knygą gaus dovanų.
Žilvinas Kempinas.
Skraidanti juosta. Paralelės
2007 06 01 – 08 12
Nuo 1998 m. Niujorke gyvenančio lietuvių menininko Žilvino Kempino personalinėje parodoje ŠMC eksponuojamos dvi instaliacijos. Paskutinį kartą ŠMC dalyvavęs parodoje Lietuvos dailė 1989-1999: dešimt metų (1999), vėliau Kempinas surengė asmenines parodas prestižinėse šiuolaikinio meno galerijose (tarp jų – P.S.1 Šiuolaikinio meno centre Niujorke 2004, Palais de Tokyo Paryžiuje 2006). Šiandien jis minimas tarptautiniuose meno žurnaluose kaip vienas svarbiausių kylančių jaunųjų menininkų.
Kritikai Žilvino Kempino instaliacijose įžvelgia ir minimalizmo, ir optinio meno savybių. Instaliacijoje „Paralelės“ per visą Didžiosios salės ilgį virš žiūrovų galvų ištemptos video juostos transformuoja erdvę. Darbe „Skraidanti juosta“ aukštąsias technologijas simbolizuojanti video juosta kovoja su gravitacijos dėsniais, virsdama skulptūra, krintanti šviesa sureikšminama, oro judėjimas salėje tampa laikančiąja medžiaga. Pasitelkęs minimalias, bet neįprastas priemones menininkas sukuria instaliacijas, kuriose ypač svarbi tiesioginė žiūrovo sąveika su kūriniu ir judėjimo erdvėje potyris.
Deimantas Narkevičius
Aplankant Soliarį (35 mm juosta pervesta į HD video, 18 min)
Filmas rodomas ketvirtadieniais-šeštadieniais 23 val. antro aukšto kiemelyje
Naujausio Deimanto Narkevičiaus filmo Aplankant Soliarį premjeros jau įvyko Vienos Secessione, Oberhauzeno tarptautinio trumpametražinių filmų festivalio konkursinėje programoje, DAAD galerijoje Berlyne, Frankfurto Kunstvereine, o birželio mėnesį jis bus rodomas Bazelio meno mugėje ir Venecijos bienalės Slovėnijos paviljono filmų programoje. Kviečiame į šio filmo premjerą Lietuvoje ir naktinius seansus po atviru dangumi.
Aplankant Soliarį pastatytas pagal garsaus mokslinės fantastikos rašytojo Stanislawo Lemo romano „Soliaris“ paskutinį skyrių, kurio savo filme tuo pačiu pavadinimu nepanaudojo legendinis Rusijos režisierius Andrejus Tarkovskis. Šiame skyriuje Astronautas Chrisas Kelvinas pasakoja apie jo trumpą nusileidimą ant Soliario planetos paviršiaus prieš pat jam grįžtant iš kosminės misijos. Soliario kraštovaizdžio vizualizacijai Deimantas Narkevičius panaudojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijas, darytas 1905 m. Anapoje. Filme astronauto vaidmenį vėl atlieka Donatas Banionis, praėjus trisdešimt penkeriems metams po Tarkovskio Soliario pastatymo.
