Egipto laikraštyje „Al-Ahram“ skelbiama, kad iki gruodžio pabaigos šalis turėtų gauti 100 tūkst. kinų „Sinopharm“ vakcinų. Tačiau Afrikos žemyne ir tokia „prabanga“ yra retas pavyzdys. Regione daugelis žmonių nerimauja, kad globalioje kovoje dėl vakcinų perskirstymo jie liks nukentėję.
„Skausminga stebėti, kaip turtingosios šalys gauna vakcinas, o Afrikos šalims tenka jų atsisakyti, „Suddeutsche Zeitung“ cituojamas Afrikos ligų kontrolės ir profilaktikos organizacijos vadovas Johnas Nkengasongas.
Afrika nesulaukia vakcinų
Dar šių metų vasarą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbė, kad yra „nerimą keliančių požymių“, jog Afrikos valstybės atsidurs paskutinėmis eilėje šalių, kurios laukia vakcinų.
Maža to, Afrikoje šiuo metu galimai prasideda antroji pandemijos banga, pažymima leidinyje. „Reuters“ duomenimis, Afrikoje koronavirusu išvis buvo užsikrėtę daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Per pastarąsias 30 dienų šis skaičius išaugo daugiau kaip 500 tūkst.
Pietų Afrikos Respublikoje, kaip ir Nigerijoje, vyrauja naujoji koronaviruso atmaina, nuo jos per savaitę nuo Covid-19 mirė 20 gydytojų.
„Oxfam“ duomenimis, 2/3 pasaulio gyventojų mažiausiai iki 2022-ųjų gali negauti vakcinos. „British Medical Journal“ publikuotame tyrime rašoma, kad valstybės, kurių gyventojai sudaro vos 14 proc. pasaulio populiacijos, jau lapkričio viduryje buvo rezervavusios savo poreikiams 51 proc. visų vakcinos dozių.
„Raudonasis Kryžius“ taip pat perspėja, kad apie 60 mln. žmonių konfliktų zonose, – pavyzdžiu, Somalyje ar kai kuriuose Nigerijos regionuose – galimai ir išvis nebus vakcinuoti. Todėl „Oxfam“ pareikalavo, kad atsirastų vakcina, kuri būti platinama nemokamai ir „sąžiningai“. Organizacijos atstovų teigimu, tai, kad didžioji dalis žmonijos bus priversta „laukti geresnių laikų“, apnuogina sistemos neveiksnumą.
Afrika nesulaukia vakcinų
PSO iniciatyva dėl garantuotų vakcinų nuo koronaviruso (Covax) turėtų užtikrinti, kad iki 2021-ųjų pabaigos būtų vakcinuoti 21 proc. žmonių, kuriems kyla didžiausia grėsmė. Visų pirma Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tačiau, anot šaltinių pateikiamos informacijos, „Covax“ kyla „didelė nesėkmės rizika“.
Tikėtina, kad neturtingos valstybės, o tai yra milijardai žmonių, negaus vakcinos iki 2024-ųjų. Priežastis tam yra gali būti ir paprasčiausi logistiniai trikdžiai. Be to, prireiktų iš kažkur gauti papildomus beveik 5 mlrd. dolerių, rašoma „Suddeutsche Zeitung“.
Netrukus po to, kai lapkritį „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė pirminius džiugius savo vakcinos tyrimų rezultatus, afrikiečių leidinys „The Continent“ parašė straipsnį, ką tai reiškia žemyno gyventojams: „Pernelyg nedžiūgaukit. Mes neturime brangių technologijų jų saugojimui ir vakcinos transportavimui“.
Leidinys paskaičiavo skaitytojams: kitais metais „Pfizer“ galėtų pagaminti apie 1,3 mlrd. vakcinos dozių. Tuo metu JAV, Didžioji Britanija, ES, Kanada ir Japonija jau rezervavo apie 1,1 mlrd. dozių. Likusiems pasaulio žmonėms „Pfizer“ kitų metų produkcijos liko apie 200 mln. dozių. Net jeigu vakcinos būtų užtekę visiems, šio gamintojo produkcija nėra tinkama Afrikos valstybėms, kurios paprasčiausiai neturėtų galimybių tinkamai saugoti ir transportuoti vakciną.
Tokiu atveju šio žemyno gyventojams teks pasikliauti kitų gamintojų produkcija, kuriai dar reikės taip pat atrasti finansavimą.
Dar spalio mėnesį PAR ir Indija kreipėsi į PSO neišduoti vakcinos nuo koronaviruoso patento teisių tol, kol nebus pasiektas globalus kolektyvinis imunitetas. Šią iniciatyvą palaikė ir „Gydytojai be sienų“ organizacija: jų teigimu, pandemija – nėra tinkamas metas galvoti apie viršpelnį.
