Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus etnologė Rasa ant stalo štai išdėliojo įvairių dalykų – šiaudų, riešutų, kūčiukų, žvakių. Visa tai senovėje, Kūčių vakarą, būdavo ant dažno lietuvių šventinio stalo. Kūčių žmonės labai laukdavo, nes tikėjo, kad šis vakaras ir naktis – stebuklinga.
„Tuo metu sakyta, kad ir vanduo šuliniuose virsta vynu, ir gyvūlėliai tvarteliuose kalbasi, ir mirusieji grįžta į namus ir įvairūs burta pildosi”, – pasakojo etnologė Rasa Gražytė-Bernotienė.
Vienas seniausių ir populiariausių burtų senovėje būdavo šiaudo traukimas. Po staltiese žmonės pakišdavo šiaudų. Ir tada kiekvienas šeimos narys traukdavo po vieną.
„Ir po vakarienės išsitraukdavo iš po staltiesės ir žiūrėdavo, koks tas šiaudas yra. Jeigu ilgas šiaudas – sakydavo, kad ilgai gyvensi. Jeigu trumpas šiaudas – sakydavo, kad trumpesnis tas gyvenimas bus. Stebėdavo storį šiaudo – jei storas, tai reiškia turtingas, sotus gyvenimas, pilnatvė, visko gausa“, – sakė etnologė.
O štai ištraukę kreivą šleivą šiaudą žmonės susikrimsdavo: tikėjo, kad jis pranašauja ligas ir bėdas. Anot etnologės, netekėjusioms merginoms Kūčių vakarą labiau nei turtai ar sveikata rūpėjo meilės reikalai. Tam sugalvota daug burtų.
Populiarūs meilės burtai
Vienas populiariausių Kūčių vakaro burtų būdavo štai toks: tarkim vieniša mergina susirasdavo ant lapelių įvairius vyriškus vardus. Ir visus juos susikišdavo po savo pagalve. Ir eidavo miegoti. Ryte, vos tik pabudusios, merginos kišdavo ranką po pagalve ir išsitraukdavo vieną lapelį. Ir tikėjo, kad jos vyras bus tokiu vardu, koks parašytas šitame lapelyje.
Tokie meilės burtai, anot etnologės, atsirado 19 amžiaus pabaigoje. Daug seniau merginos pradėjo burtis su riešutais, kūčiukais, pupomis ar žirniais.
„Išsitraukdavo po saują riešutų, dėdavo ant stalo ir skaičiuodavo. Ar skaičius lyginis ar ne. Jei lyginis skaičius, porinis – laukia poringi metai. Jei skaičius nelyginis – reiškia dar poros nebus, laukia vieniši metai”, – pasakojo R. Gražytė-Bernotienė
Etnologė sako, kad senovėje žmonės buvo prisigalvoję begalę įvairiausių burtų, kuriais tikėjo.
„Merginos, sakykim, eidavo į vištidę ir bandydavo sugauti vištą ir iš tos vištos spėdavo ar bus senas jaunikis ar jaunas. Taip pat vištą nešdavosi į kambarį. Dėdavo grūdų ir iš kurios merginos grūdų pradėdavo pirmiausia lesti, ta pirmiausia ištekės“, – sakė etnologė.
Burtai – su žvakėmis ir indeliais
Nuspėti kaip šeima gyvens ateinančias metais žmonėms senovėje padėdavo ir apversti indeliai. Po jais būdavo paslėpti įvairūs daiktai, turintys reikšmę:
„Jeigu rasdavo plunksnelę, sakydavo, kad ateinantys metais bus lengvi, viskas kaip per sviest, labai lengvai darbą nusidirbs. Jeigu ištraukdavo akmenėlį, reikšdavo sunkumus, metai bus sunkūs, teks daug sunkių darbų dirbti.”
Dar vienas populiarus Kūčių vakaro burtas būdavo su žvakėmis. Ją uždegdavo, vaško lašeliai kapsėdavo į vandenį, ten stingdavo ir gaudavosi kažkokia figūra. Ištraukę ją žmonės, pasitelkę fantaziją, įžvelgdavo ateitį:
„O galbūt tai panašu į kūdikio lopšį. Tai reikštų, kad laukia vaikelis, kad galbūt susilauksite vaikelio.“
Pasak, etnologės ir senovėje atsirasdavo tokių, kurie burtus niekais vadindavo. Tačiau visgi dauguma lietuvių Kūčių vakaro stebuklais šventai tikėjo.
„Nuoširdžiai tikėjo, priėmė kaip tiesą. Labai buvo įdomu kas ateinančiais metais laukia ir derliaus klausimais, sveikatos. Vedybiniai burtai ypatingai populiarūs būdavo”, – pažymėjo R. Gražytė-Bernotienė
Etnologė pataria kai kuriuos senovės papročius pritaikyti ir dabar, prie Kūčių stalo. Tikėti burtais nebūtina, tačiau tai gali tapti puiki pramoga visai šeimai.
