Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.
Štai, ką sako gyventojai:
„Pas mus priimta patiems gaminti, turim tam tikrus receptus. Ir jau ten tik Kūčioms pritaikyta viskas. Ai, nežinau, manau, pačio maistas tai pačio.“
„Pati gaminsiu. Todėl, kad mano patiekalai yra skaniausi.“
„Dažniausiai važiuodavau pas tėvus, o dabar kai vienai teks, na, su draugu, tai bandysiu mažesnėmis porcijomis, bet dvylika.“
„Nežinau, tai yra laisvo laiko tai galima ir gaminti.“
Tokiais samprotavimais dalijasi gatvėje sutiktos šeimininkės. Tačiau restoranai ir kavinės sako, kad šiemet, kaip niekada daug ir tokių, kurios nusprendė žiurstus atidėti į šalį, ir šventinę vakarienę užsisako iš kavinių ar restoranų. Pastarųjų maisto gamintojai raitojasi rankoves ir vos spėja suktis.
Dalis žmonių ieško tradicinių patiekalų, tokių, kurie puikuodavosi ant senovės lietuvių Kūčių stalo: silkė, žuvis, tradicinė burokėlių mišrainė. Prašo klientai ir kisieliaus ar to, ko kavinės paprastą dieną savo meniu neturi.
„Mūsų rankų gamybos virtiniai su džiovintais grybais. Juos turime, kaip sakau, numeris vienas. Tai būna dauguma per Kūčių vakarienę. Tai yra mano mamos receptas“, – sako „Agotos gryčios“ direktorius Egidijus Petrauskas.
Kai kurie tautiečiai įmantresnių patiekalų ieško ne tik valgyti, bet ir papuošti stalą, pavyzdžiui, dairosi specialiai Kūčioms pagaminto farširuoto karpio.
„Galbūt jau yra apie aštuoniasdešimt procentų, ką mes pernai turėjom. Tai gana daug“, – pasakoja E. Petrauskas.
Tiesa, skirtingai nei praėjusiais metais, šiemet daugiau užsako pavieniai žmonės.
„Įmonės (anksčiau – aut. past.) užsakinėjo vaikų namams. Seneliams. Tai buvo tokios didesnės įmonės, kurios vežė iš mūsų tiems, kam reikėjo daugiausia ir skausmingiausia ta Kūčių vakarienė“, – teigia E. Petrauskas.
Dalijasi tautiečiai į dvi dalis. Jeigu vieni nori tradicinių valgių, kiti šventinei vakarienei ieško jau inovatyvesnių ypatingos metų vakarienės patiekalų. Tad patiekalai su lašiša bando nurungti silkę. O kur dar kitos jūros gėrybės.
„Turime užkandžius tokius gal ne itin lietuviškai tradicinei virtuvei priimtinus, kaip spring rolls’us, kaip krevetes, kelis tokius, vieno kąsnio, skirtingas variacijas su silkėmis. Ką turbūt retas jaunasis vilnietis moka, nori gaminti Kūčių dieną. Ir, aišku, žuvis, sterkas. Jis nėra iškeptas. Ir pasiima Kūčių dieną ar Kūčių vakarą pats išsikepa“, – kalbėjo „Vaflių namų“ įkūrėjas Šarūnas Mazalas.
O desertui – šokoladinis pyragas ir kisielius. Norinčiųjų netrūksta. Daugiausia jaunimas, ir tie, kam nepavyko dėl karantino išvažiuoti pas namiškius į kitus miestus.
„Mes buvom apsibrėžę patenkinti maždaug penkiasdešimt užsakymų. Ir iš esmės tuos visus užsakymus užpildėm per tris, keturias dienas“, – sako Š. Mazalas.
Kainos svyruoja – keturiems asmenims restoranuose už Kūčių vakarienę teks pakloti apie 70 eurų ir daugiau. Jeigu žmonės pageidauja, restoranai į meniu įtraukia ir patiekalus skirtus Kalėdoms, pagrindinis – jų kepta antis.
Senosios kultūros žinovai pagrūmoja. Esą Kūčių vakarienės prasmė nublanksta ir paskęsta komercijos ir pirkimo kultūroje. Pateisinama tik tiek, kad ne visi dabar gali išvažiuoti iš namų. Bet bandyti gaminti gali visi. O savo pagamintuose patiekaluose daugiau yra meilės.
„Tai suburiantis veiksmas. Mamą, marčias, dukras suburiantis veiksmas. Pagrindinė šeimininkė tik vadovaudavo. Va taip visas šeimas ir vienijantis veiksmas“, – pasakoja etninės kultūros žinovė Onutė Drobelienė.
Ir esą senovėje ne pati šventė, o būtent ruoša jai buvo svarbiausias akcentas. Mat vyresni taip tradicijas perduodavo jaunesnei kartai.
