REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors kiekvieną dieną pranešama iki dešimt ar ir daugiau mirčių nuo COVID-19, bendrai mirštamumas nuo šios infekcijos nėra didesnis, nei skelbta vasarą. Gydytojai savo ruožtu neslepia, kad koronavirusinės infekcijos gydymas savaime nėra sudėtingas, tačiau ligos išeitį stipriai pablogina lėtiniai susirgimai. Dėl to dažniausiai ir neišvengiama, atrodytų, staigių mirčių. 

Nors kiekvieną dieną pranešama iki dešimt ar ir daugiau mirčių nuo COVID-19, bendrai mirštamumas nuo šios infekcijos nėra didesnis, nei skelbta vasarą. Gydytojai savo ruožtu neslepia, kad koronavirusinės infekcijos gydymas savaime nėra sudėtingas, tačiau ligos išeitį stipriai pablogina lėtiniai susirgimai. Dėl to dažniausiai ir neišvengiama, atrodytų, staigių mirčių. 

REKLAMA

Dar vasarą skelbta, kad mirštamumas nuo Covid-19 yra gerokai mažesnis nei pavasarį ir siekia apie 3 proc. Pabrėžta, jog vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni. 

Šiuo metu ir turimi nuo diagnozuotų atvejų skaičiai atrodo kiek kitaip. LSMU profesoriaus Mindaugo Stankūno teigimu, mirštamumas Lietuvoje šiuo metru nėra didelis, bet negalima paneigti to, kad kiekviena gyvybė yra svarbi.

REKLAMA
REKLAMA

„Mirštamumas pasaulyje siekia įvairiai – nuo 0,5 proc. iki net 25 proc. Lietuva, palyginus, turi labai mažą mirštamumo rodiklį. (...) Žinoma, kiekviena gyvybė svarbi, už kiekvienos mirties yra šeimos nariai, mums brangūs žmonės“, – LRT radijui yra sakęs jis.

REKLAMA

Mirusiųjų amžius jaunėja

Nepaisant mažėjančio mirštamumo rodiklio Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikia liūdinančių skaičių – per dvi pastarąsias karantino savaites registruota daugiau nei pusė COVID-19 atvejų ir visų mirčių dėl koronaviruso nuo pandemijos pradžios. 

„Per šias dvi savaites registruota pusė visų nuo pandemijos pradžios registruotų 48 tūkst. atvejų. Tas pats yra kalbant apie mirties atvejus, šiek tiek daugiau negu pusė visų atvejų per šias dvi savaites registruota ir mirusiųjų nuo COVID-19: iš 368 mirčių per šias dvi karantino savaites registruota 200“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, daugiau nei 130 asmenų, mirusių nuo COVID-19 per pastarąsias dvi savaites, buvo vyresni nei 70-ies. Didesnė dalis jų buvo jau perkopę 80, likusieji yra jaunesnio amžiaus. Mirusieji užsikrėtė gydymo ir slaugos įstaigose, namuose, nuo artimųjų.

Kaip informavo specialistė, mirusiųjų nuo koronaviruso amžius jaunėja – iš viso mirė 33 asmenys, jaunesni nei 60-ies, per antrąjį karantiną – 23.

NVSC duomenimis, didžiausia dalis susirgusiųjų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityje – atitinkamai daugiau nei 7 ir 5 tūkstančius. Penktadalis užsikrėtusiųjų – 50–59 metų asmenys, apie 18 proc. – 40–49 metų, dar apie 16 proc. – 30–39 metų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo daugiau serga, tuo daugiau ir mirčių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Saulius Čaplinskas nurodė, kad mirštamumas nuo Covid-19 mažėja ir nuo dabar pateiktų duomenų jis kažkur siekia apie 0,8 proc. 

„Beje, šis skaičius kaip tik sutapo su mirtingumu nuo erkinio encefalito Lietuvoje. Bet kuo daugiau yra sergančių žmonių, atitinkamai daugėja ir mirties atvejų. Jei apie 5 proc. infekuotų žmonių patenka į ligoninę, o iš jų 10 proc. reikia intensyvios terapijos, tai, deja, tiems, kam reikia intensyvios terapijos, gali ir neišgyventi. 

Taigi kuo daugiau užsikrėtusiųjų bus, tuo absoliučias skaičiais turėsime daugiau tokių žmonių. Ir štai dėl ko ima trūkti vietų kai kuriose ligoninėse“, – sakė profesorius.

REKLAMA

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tik apgailestavo, kad mirties atvejų daugėja, tačiau pakartojo, kad tai yra sunkiai išvengiama.

„Dėl mirčių – deja, tai yra pasekmė tų didelių užsikrėtimų skaičių. Tiesiog matematiškai kuo daugiau žmonių užsikrečia, tarp jų dalis vis tik būna tų asmenų, kurie yra vyresnio amžiaus, turi lėtinių ligų, todėl ir matome augančius mirčių skaičius, ir tai yra tai, ko labiausiai norėtųsi išvengti valdant Covid-19 infekciją“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Staigios mirtys – tiek organizmo reakcija, tiek delsimo pasekmės

NVSC skelbiant informaciją apie mirties atvejus, statistika neretai atskleidžia, kad miršta žmonės, kuriems koronavirusas buvo diagnozuotas vos prieš dieną.

REKLAMA

Gydytojai gi pabrėžia, kad tokiu atveju dažniausiai būna kaltas delsimas kreiptis į gydytojus.   

„Kartais pasitaiko atvejų, kai žmonės ilgai delsia namuose, kai labai ilgai serga arba ilgai keliama iš kitos gydymo įstaigos. Galbūt ir koronaviruso testas atliekamas vėlai arba jo ilgai laukiama. Dažniausiai priežastis ankstyvos mirties yra vėlyvas kreipimasis“, – pastebėjo Santaros klinikų Infekcinės ligoninės vadovė prof. Ligita Jančorienė.

LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė savo ruožtu priminė, kad įstaigoje fiksuota vos virš 30 metų amžiaus jaunuolio mirtis.

„Galiu tik pasakyti, kad žmogus sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis, ir iki šios infekcijos ne kartą buvo gulėjęs stacionare. Tiesiog nebuvo kažkokia jauno žmogaus staigi mirtis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir dėl tų greitų, užleistų atvejų išties būdavo atvejų, kai žmogus atvykdavo iš vakaro, o kitą dieną jau būdavo intubuotas. Tai pasigilinus, pakalbėjus su namiškiais, pasirodo, kad be karščiavimo, silpnumo nebuvo jokio dusulio. Ir žmogus tiesiog ilgai karščiavęs atvyko pasitikrinti į priėmimo skyrių ir paaiškėja, kad plaučių pažaida yra labai didelė. Tą parodė tam tikri tyrimai, nors žmogus absoliučiai adekvatus, sąmoningas, ne lovos, t. y. ne slaugomas ligonis ir kitą dieną neišgulėjus nei paros jo netekome. Tai tokių atvejų yra ne vienas“, – pasakojo E. Tamašauskienė.

Gydytoja pažymėjo, kad kartais ligos eiga būna labai greita ir sunkiai prognozuojama:

„Todėl ir sakome, kad ilgai delsti namuose nereikėtų, kreiptis bent į priėmimo skubios pagalbos skyrių.“

REKLAMA

Staiga pasiglemždavo ir gripas

Anot L. Jančorienės, sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas lemia greitesnę mirtį nuo koronavirusinės infekcijos. 

„Kiekvienas organizmas į infekciją reaguoja skirtingai. Tikrai turime jaunų vyrų, kurie prijungti prie EKMO. Apskritai kaip tik dabar ir tyrimai atliekami, kas gali nulemti, kad vienas tokio paties amžiaus, tos pačios lyties žmogus serga lengva, o kitas – sunkia ligos forma. 

Ir infekcinė dozė gali turėti reikšmę, dar tie tyrimai nėra paskelbti, ir pats organizmo atsakas gali būti skirtingas. Taigi nebūtinai vien tik lėtinės lydinčios ligos nulemia blogą ligos išeitį. Kartais ir pati infekcija gali būti sunkiai, staigiai progresuoti kvėpavimo nepakankamumas ir žmogus greitai žūti. Iš tiesų tą matydavome ir prie gripo infekcijos, tai nėra kažkoks Covid-19 infekcijai būdingas bruožas kalbant apie sunkius atvejus“, – kalbėjo ji. 

REKLAMA

Sudėtingas ne Covid-19, o lėtinių ligų gydymas

Infekcinių ligų gydytojos kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pats Covid-19 gydymas savaime nėra sudėtingas, tačiau daugiausiai medikų pastangų reikalauja lydinčių lėtinių būklių kontrolė.

„Covid-19 iš esmės nėra sudėtinga liga dėl gydymo, daugiausiai tai yra pneumonija. Bet mes dabar iš tiesų nemažą dalį pacientų turime tokių, kurie pačia Covid-19 liga kaip ir neserga, turi tik Covid teigiamą, kuris aptiktas profilaktinio patikrinimo metu. 

Tačiau jie atvyksta pas mus dėl terapinių problemų – taip pat dėl miokardo infarkto, insulto, chirurginių dalykų, taigi tokių pacientų gydymas yra kompleksinis, reikia įvertinti somatinę būklę, dažnai paūmėja kitos lėtinės būklės, pavyzdžiui, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, cukrinio diabeto dekompensacijos“, – vardijo L. Jančorienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, kaip pabrėžė medikė, daugiau rūpesčių gydant pacientus sudaro kitų lėtinių ligų suvaldymas ir kvėpavimo nepakankamumo suvaldymas, kuriam kartais reikia pasitelkti reanimacijos ir intensyvios terapijos pagalbą.

E. Tamašauskienė taip pat pasakojo, kad daugiausiai susiduriama su lėtiniais ligoniais ir jie yra daug sunkesni nei buvo pavasarį.

„Susiduriame su daugeliu terapinių ligų, netgi į mūsų skyrių perkeliami ir asmenys su traumomis, su būklėmis, reikalaujančiomis įvairių  chirurginių intervencijų. Taigi pačios liga ir pneumonijų gydymas nėra toks sudėtingas,  bet mes susiduriam su daug gretutinių lėtinių ligų ir tokie ligoniai yra labai sunkūs ir šių jų gydyme dalyvauja labai daug specialistų. O pats ligos gydymas apibrėžtas algoritmu ir jo yra laikomasi“, – kalbėjo LSMU Kauno ligoninės gydytoja.

REKLAMA

Vaizdai, kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų