Kokie šie metai buvo žiūrimiausiai televizijai Lietuvoje? Kaip ir kodėl išaugo žiūrovų skaičius ir jų prie televizoriaus praleistas laikas? Pokalbis apie tai – su TV3 generaline direktore Laura Blaževičiūte.
Šeštadienį minima Pasaulinė televizijos diena, tačiau televizija šiais metais turėjo atlaikyti ir nemažai iššūkių, susijusių su koronaviruso pandemija. Kokie buvo didžiausi?
Pirmojo karantino metu susidūrėme su neapibrėžtumu ir nežinomybe, kuri palietė ne tik mus, bet ir mūsų klientus. Daug kas nežinojo nei kiek, nei kaip dirbs toliau, tapo labai sunku planuoti veiksmus į priekį, o darbuotojų saugumas tapo pagrindiniu prioritetu. Turėjome pertvarkyti vidinius veiklos procesus taip, kad užtikrintume darbuotojų saugumą ir TV transliacijų tęstinumą.
Pirmosios karantino bangos pamokas išmokome, viską susistygavome taip, kad antrasis karantinas mums sukeltų kuo mažiau streso ir nepatogumų. Prieš pusę metų net patys negalėjome patikėti, kad tris televizijos kanalus ir per 50 interneto portalų galima sėkmingai valdyti iš namų. Taigi, sėkmingai dirbame toliau.
Kaip koronaviruso pandemija paveikė televizijos žiūrimumą? Ar faktas, kad žmonės daugiau laiko leido namie, jį padidino?
Karantinas, be visų iššūkių, davė mums ir tam tikrų privalumų. Apribotos pramogos, būtinybė būti namuose, ir informacijos poreikis, prie televizijos ekranų pritraukė naujus žmones – tuos, kurie nebuvo mūsų tipiniai žiūrovai. Ir tai, be abejo, turėjo įtakos TV žiūrimumui.
Pavasario karantino metu žmonės prie TV praleido beveik valanda daugiau, nei 2019 metų tuo pačiu laiku, t.y. 4 valandas 22 minutes vietoje 3 valandų 30 minučių.
Dabar taip pat matome panašias tendencijas. Lapkričio mėnesį prie TV ekranų žiūrovai praleido 4 valandas 13 minučių. Tai yra valanda (arba trečdaliu) daugiau nei vasarą, o palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, daugiau net 9 proc. Taigi, artėjame prie pavasario karantino skaičių.
Tačiau, nepaisant to, karantinas, ar ne, yra laidų, kurios visada gerai žiūrimos, pavyzdžiui, TV3 Žinios. Jas vidutiniškai žiūri 10,3 proc. Lietuvos gyventojų ir 30,2 proc. žiūrovų. Jų žiūrimumas nuolat auga: rugsėjo mėnesį vidutiniškai žiūrėjo 8,9 proc., spalį – 10,7 proc., o lapkritį jau 11,9 proc.
Ne paslaptis, kad televizijai itin svarbi ir reklama – kaip koronaviruso pandemija paveikė šią sritį?
Reklamos pardavimai šiemet priminė amerikietiškus kalnelius: itin optimistinė metų pradžia, tada pirmoji karantino banga, klientus apėmusi panika. Tikrai ne visi elgėsi racionaliai – reikėjo laiko, kol susivokė. Tada, vasaros viduryje, ekonomikos atsigavimas, ir vėl antroji koronaviruso banga.
Jau nuo rugpjūčio vidurio susiduriame su visišku TV eterio užimtumu. Organizacijos viduje mes tai vadiname „prabangos problema“.
Išties, didžiosios dalies klientų elgsena pasibaigus karantinui, ir bendras ekonomikos optimizmas, įtakojo išaugusią reklamos paklausą mūsų grupės kanaluose, kai reklamos biudžetai persikėlė iš pavasario į rudenį, ir dėl to padidėjo eterio užimtumas.
Svarbu suprasti, kad mes nesame ekonominėje krizėje. Mes esame labai ypatingoje situacijoje, kurios poveikis visiems labai skirtingas. Kenčia tik tam tikri sektoriai, tuo metu kiti įžvelgia skaitmeninę transformaciją ir naujas augimo galimybes.
Situacija tikrai buvo ypatinga ir kategorijas paveikė labai skirtingai. Natūralu, kad labiausiai krito kelionių (100 proc.) ir renginių reklamų skaičius. Jų tiesiog neliko. Dėl sporto renginių nebuvimo smarkiai sumažėjo ir gaiviųjų gėrimų (30 proc.) ir lažybų (65 proc.) reklamos segmentas.
Labiausiai kilo: mažmeninė prekyba, elektroninė prekyba (daugiau nei 100 proc.), grožio ir higienos prekių segmentas (daugiau nei 30 proc.).
Džiaugiamės, kad televiziją atranda nauji sektoriai, matome aktyviai besireklamuojančius elektroninės prekybos rinkos dalyvius (pavyzdžiui, „Vinted“, „aboutyou“). Farmacijos verslo reklamos užsakovai taip pat rodo ženklų prieaugį. Nauji verslai atranda TV reklamą.
Ar būtų galima teigti, kad jau TV3, TV6 ir TV8 jau priprato prie pasikeitusių „žaidimo taisyklių?“
Tikrai taip. Jau turime aiškias tvarkas ir procesus, kaip turi vykti laidų filmavimai, kaip turi elgtis darbuotojai, kad būtų užtikrinti saugumo reikalavimai. Tai, žinoma, sukelia šiokių tokių nepatogumų ir apsunkina darbą. Bet kadangi situacijos pakeisti negalime, belieka prie jos prisitaikyti taip, kaip galime geriausiai.
Ar apskritai darbas nuotoliniu būdu stipriai apsunkino darbą televizijoje?
Be abejo, nuotolinis darbas turi savo specifiką. Bet aš visada sakiau, kad viskas įmanoma. Ir žiūrime į šią neeilinę situaciją ne kaip į problemą, bet kaip į galimybę – išmokti naujų dalykų, naujų veiklos būdų, pavyzdžiui, pavasarį įgyvendinome ne vieną pasiteisinusį projektą #išnamų.
Tačiau nors žvelgiame optimistiškai, vis tik, labai laukiame, kada šis laikotarpis baigsis, nes esame kūrybingi žmonės ir geriausios idėjos gimsta, kai esame drauge ir galime greitai jomis dalintis, aptarti. Nuotolinis bendravimas negali atstoti gyvo.
