Sostinėje jau dygsta žaliaskarė. Pagrindinę Vilniaus miesto eglė planuojama įžiebti lapkričio, 28-ąją likus dienai iki visuotinio karantino pabaigos. Tiesa, didžiąsias metų šventes sutiksime su ribojimais. Valdžia žada karantiną pratęsti.
Karantinas būtų tęsiamas ne tik dėl aukštų sergamumo rodiklių, bet ir dėl pokyčių Vyriausybėje. Tam, kad naujam ministrų kabinetui būtų lengviau perimti valdžią į savo rankas.
„Manau, kad trys savaitės mažiausiai, toks siūlymas bus. Gal net ir ilgesniam laikotarpiui gali būti. Siūlymas, atsižvelgiant į tai, kad bus valdžių pasikeitimo momentas. Žinant, kol viskas įsibėgės ir priiminėti sprendimus reikės labai greitai“, – sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jei gruodį nauji COVID-19 atvejai bus skaičiuojami šimtais, Veryga beveik neabejoja, kad naujus metus Lietuva pasitiks karantine.
„Tikėtina, kad taip bus. Ypatingai jeigu mes turėsime skaičius po kelis šimtus atvejų per dieną, tai tikrai atsipalaidavimui tas neduos jokio preteksto“, – pasakoja A. Veryga.
Štai, ką mano gyventojai:
„Tai gerai, tegul pratęsia karantiną, eglute grožėsimės iš toli.“
„Ateisim būtinai čia prie eglutės. Kaukės yra, saugumas, atstumas, visko laikysimės.“
„Jeigu didelis užsikrėtimų skaičius, verta tęsti.“
„Reikia mums visiems susikaupti ir išlaukti.“
„Pastatysim eglutę ir švęsim namuose.“
Per trečiadienį Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 18 žmonių, laboratorijos patvirtino 1680 naujų COVID-19 atvejų. Tai beveik 300 mažiau nei užvakar, bet 700 daugiau nei pirmadienį. Tiek šią, tiek praėjusią savaitę fiksuojami panašūs skaičiai: kasdien naujų atvejų skaičius svyruoja nuo 1 iki 2 tūkstančių.
„Situacija darosi labiau valdoma, tai vertiniam kaip tam tikrą stabilizaciją“, – teigia A. Veryga.
„Karantinas yra žymiai švelnesnis negu tas, kuris buvo pavasarį, šiandieną tai matome ir gatvėse, ir parduotuvėse. Jeigu turime po tūkstantį, po daugiau susirgimų kas dieną, reiškia tos priemonės nepakankamos“, – kalbėjo infektologas Vytautas Usonis.
Didžiausia aukšto sergamumo našta tenka ligoninėms. Net tik Vilniaus Santaros klinikos turi problemų. Su COVID-19 sergančiais pacientais galinčių dirbti gydytojų, slaugytojų trūksta ir Panevėžiui, kur per dieną paguldoma nuo 10-ies iki 15-os žmonių.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius pasakoja, kad jo valdoma ligoninė su vietos pacientų srautu šiuo metu susitvarko, tačiau, jei reikėtų priglausti sergančiuosius iš perpildytos sostinės, našta taptų per didelė.
„Jeigu mes ir rastumėme vietą, kur pastatyti lovas, bet mes neturėtumėm personalo. Yra 2 pagrindiniai dalykai. Panevėžio regionas turi mažiausiai personalo Lietuvoje ir didelė dalis personalo serga. Papildomo krūvio tikrai nepakeltume, nes šiuo metu mūsų žmonės dirba maksimaliais pajėgumais“, – sako respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.
Šiuo metu Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 750 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per dvi savaites. Lenkijoje situacija prastesnė, čia sergamumo rodiklis siekia 880. Latvijoje sergančiųjų mažiau, 240 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per dvi savaites, Estijoje – 220.
„Latvijos tikrai sergamumas yra mažesnis, jų gyventojų tankis yra mažesnis, bet ta augimo kreivė rodo, kad nėra taip paprasta suvaldyti, ir kažkokių priemonių griežtesnių anksčiau ar vėliau jie imsis, nes matom Latvijoje didesnis vyresnio amžiaus žmonių sergamumo didėjimas“, – pasakoja sveikatos ekspertų tarybos atstovė Rolanda Valintėlienė.
COVID-19 sergamumo rodiklius visoje Europoje stebintys specialistai aiškina, kad vieno atsakymo, kodėl skirtingose Europos valstybėse sergamumo rodikliai skiriasi net dešimtims kartų nėra. Esą įtakos turi ne tik konkretūs ribojimai.
„Kartais prie karantino papildomai prisideda kažkokios tai socialinės kampanijos, išstoja įtakingi žmonės, kurie tų pačių priemonių laikymąsi pagerina. Iš kitos pusės, kartais atsiranda antikarantininiai judėjimai, kurie vėl kažkiek išbalansuoja“, – teigia R. Valintėlienė.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu nuo koronaviruso gydomi 1437 žmonės, 109 iš jų – reanimacijoje.
