Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte.
Kuo prezidentas Joe Bidenas gali būti geresnis ir kuo blogesnis Lietuvai už Donaldą Trumpą?
Blogesnis tai, ko gero, nelabai turėčiau argumentų, bet geresnis... Tai vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl J. Bidenas būtų geresnis už D. Trumpą – jo prognozuojamumas ir prognozuojamumas tarptautinėje politikoje – labai svarbi vertybė. Prognozuojamos valstybės turi patikimus santykius su kitomis valstybėmis ir galima pagal tai, kokie yra prioritetai tų valstybių vadovų, brėžti gaires savo užsienio politikoje. Čia vienas labai svarbus argumentas.
Antras argumentas – kad prezidentas J. Bidenas yra institucionalistas ir jam labai svarbūs santykiai su JAV partneriais ir tai mums irgi naudinga. Tokios institucijos kaip NATO, kaip ES yra mūsų saugumo pamatas, JAV sugrįžimas visa jėga į NATO mums yra svarbus.
Ar galime tikėtis didesnio JAV karinio buvimo Baltijos šalyse prezidentaujant J. Bidenui?
Viceprezidentas J. Bidenas, kuomet jisai dar buvo viceprezidentas Baracko Obamos administracijos metu, tikrai buvo labai didesnis mūsų rėmėjas ir draugas, ir tai leidžia daryti prielaidą, kad ta draugystė išliks. Jis savo rinkiminės kampanijos metu buvo užsiminęs, kad Baltijos valstybės išliks jo radare, Baltijos valstybių saugumas jam ypač svarbus.
Ir kiek teko diskutuoti su jo kampanijos patarėjais, kurie, ko gero, niekur nedings ir bus šalia, šito regiono saugumui bus teikiamas ypatingas dėmesys, kuris išaugo po to, kai Rusija aktyvavosi regione ir okupavo Krymą, ir ta situacija saugumo iš esmės nepasikeitus yra, todėl tikrai saugumo tiek, kiek turėjom, tikrai turėsim, o gal turėsim ir daugiau.
Jūs priminėt laikotarpį, kai J. Bidenas buvo viceprezidentas B. Obamos administracijoj, tada JAV mažino savo gynybos išlaidas ir būtent D. Trumpo prezidentavimo laiku jas didino. Ar nebus taip, kad grįžus buvusiam B. Obamos viceprezidentui, JAV vėl ims mažinti savo gynybos išlaidas?
Tas išlaidų mažinimas buvo ne dėl Lietuvos ir ne dėl Rusijos, bet situacija pasauly buvo kita. Atėjus D. Trumpui situacija buvo pasikeitusi dėl Rusijos agresyvių veiksmų, įvykių Ukrainoje ir todėl buvo priimti sprendimai didinti išlaidas bendrai gynybai ir didinti išlaidas Europai. Tai čia ne su prezidentu D. Trumpu buvo susijęs sprendimas, bet dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
Geopolitinė situacija šiandien nėra pagerėjusi, todėl tikėti, kad išlaidos bus mažinamos, ko gero, neverta. Nebent yra dar vienas svarbus elementas šiandien – mes susiduriame su pandemija, kuri tikrai lems, kokie instrumentai bus labai svarbūs tvarkantis su valstybės gyvenimu JAV ir taip pat gali paveikti šiek tiek ekonomiką.
J. Bidenas ir jo bendraminčiai kalba apie posūkį atsinaujinančios energetikos link, ką tai žada skalūnų, naftos ir dujų evoliucijai, kuri leidžia Europai būti labiau nepriklausomai nuo Rusijos?
J. Bidenas pasakė, kad bus grįžtama į Paryžiaus taikos susitarimą ir tai reiškia, kad iškastinis kuras ir emisijos turės būti peržiūrėtos ir tai yra žinia JAV, kur paskutiniu metu galioja visiškai kiti standartai – žinia verslams, kurie dirba su iškastiniu kuru ir, ko gero, nereikia tikėtis, kad bus didelis posūkis, nes JAV įgyvendinti tokią žalinimo iniciatyvas, kokios yra Europoje, nebus taip paprasta. Yra verslas, yra lobistai ir, ko gero, tai neįvyks per vieną dieną. Ir neįvyks revoliucingai.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže straipsnio pradžioje.
