„Žinoma, Kaunas yra Lietuvos širdis, bet kai kalbame apie rimtus dalykus, vadinkime juos tikrais vardais. Kauno apskritis – tai ne miestas, todėl kasdien viešojoje erdvėje skelbiant vis didesnius COVID-19 paros skaičius turi būti tiksliai įvardijama, kiek ligos atvejų fiksuojama miesto savivaldybėje, o kiek – likusiose“, – savivaldybės pranešime teigia meras.
„Siūlome bent penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo koronavirusu rodiklius išskirti ir pateikti atskirai nuo apskričių. Čia koncentruojasi didžioji dalis šalies gyventojų, todėl jie turi gauti konkrečią, aiškiai suprantamą informaciją ir matyti realų, o ne iškreiptą vaizdą. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir painiavos“, – sako jis.
Tikslūs duomenys, anot V. Matijošaičio, reikalingi tiek gyventojams, tiek ir verslui, kitoms organizacijoms, kad galėtų planuoti savo veiklas bei prognozuoti padarinius.
„Reikia užtikrinti, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms ir bereikalingoms diskusijoms, nes tam tiesiog nebėra laiko“, – sako jis.
Kauno mero teigimu, pastaruoju metu ne vien Kauno atveju viešojoje erdvėje imta painioti apskričių rodiklius su atskirų miestų savivaldybių skaičiais. Dėl to, pasak jo, kyla rizika nesusipratimams.
Pasak savivaldybės, tai atsispindi ir vadinamajame šviesoforo spalvų žemėlapyje.
Kauno savivaldybė teigia, kad, suprasdama NVSC tenkantį krūvį, centrui pasiūlė kelias dešimtis Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų ir, esant reikalui, bandys dar labiau plėsti šias pajėgas.
Vyriausybė pirmadienį paskelbė karantiną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir dar penkiose šalies savivaldybėse, jose bus įvedamas privalomas kaukių dėvėjimas visose viešose vietose.
Lietuvoje sergamumas COVID-19 šiuo metu siekia 168,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kauno mieste šis rodiklis siekia 166,9 atvejo.
