Kol kituose miestuose eilės tįsta prie balsadėžių, Kaune šimtai žmonių rikiuojasi prie jau pusiau nugriauto tarpukarinio namo Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje.
Čia jie pasirašo peticiją – reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl unikalaus art deco stiliaus statinio sunaikinimo. Parašai skirti įvairioms institucijoms.
„Čia yra generaliniam prokurorui pagrindinai, toliau paveldo departamentas, kultūros ministras, aplinkos“, – sako architektas Audrys Karalius.
Po šeštadienio, kai ekskavatoriaus kaušas skubėjo traiškyti tarpukarinį pastatą, kilo didžiulis gyventojų pyktis – šie žodžių į vatą nevynioja.
„Žmogus atėjęs, įsistatęs kiaulės akis dėsto savo tiesas, kad jam niekas nedraudė nužudyti to namo.“
„Kaip galima tylėt, kai taip įžūliai naikinama praeitis, naikinamos mūsų šaknys.“
„Baisu, baisu buvo matyt, kaip griaunama, dėl saugumo irgi jaudinausi, nes šiferinis stogas iš asbesto, tai buvo nejauku.“
„Ateina kažkas, kuris turi pinigų, ir galvoja, aš sumokėsiu baudą, bet realiai tai jis iš mūsų visų žmonių turtą atima.“
„Mankurtas, liumpenas, nežinau, kaip pavadint, žiūri į akis ir meluoja, kitoj valstybėj tikriausiai greičiau susitvarkytų minia.“
Iš kitapus gatvės besidriekiančią eilę stebintis apgriauto namo savininkas ir toliau laikosi savo – esą šis pastatas neturi jokios paveldinės vertės ir tai neva konstatavo ne viena institucija.
„Komisija nubalsavo, kad neturi vertingųjų savybių ir kad neturi būti įrašytas į kultūros vertybių registrą, tas posėdis buvo 2015 m. Pastatas yra avarinės būklės, padarytos dvi ekspertizės, jis netinkamas gyvenimui, kad jo nusidėvėjimas viršija 70 procentų“, – pasakoja namo savininkas Artūras Dankovskis.
Dankovskis sako čia norėtų statyt sau vienbutį namą, bet iš paveldosaugininkų negauna tam leidimo. Tad buldozerius pasamdė tam, kam esą leidimų nereikia.
„Griovimo nereikia derinti ir leidimo griovimui nereikia, nes jūs visi klaidinami. Pastatas nėra ypatingas, jis neturi kultūros paveldo saugomo statuso“, – teigia A. Dankovskis.
Tačiau tokias savininko kalbas neigia įvairių valstybinių institucijų atstovai.
„Tai toks ciniškas požiūris į tai, ką mes turime, kokias vertybes. Visa teritorija yra savivaldybės patvirtintame specialiajame plane, yra didelė apsaugos zona, ir bet kokie darbai turi turėti atitinkamus su derinimus ir leidimus“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Ligita Valalytė.
Paveldo sergėtojams kelia abejonių ir pastato ekspertizės išvados. Ši Žaliakalnio teritorija ir statiniai joje itin griežtai saugomi, ir visi žingsniai turi būt derinami. Jie žada kreiptis į teisėsaugą .
„Plane aiškiai yra sugraduoti visi statiniai į keturias kategorijas, šis priskirtas ketvirtai – tai labiausiai saugotinai, kur galimas restauravimas, konservavimas, tvarkyba daug kitų dalykų, o pasirinkta, primityviau nesugalvosi, nugriaut. Pasielgta chamiškai ir visiškai ignoruojant tiek valstybės tiek visuomenės interesus“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Tad per gerą valandą apie 200 parašų surinkę kauniečiai reikalauja nubausti kaltuosius, o tarpukarinę vilą atstatyti.
„Nustatyti aplinkybes, kodėl tokios asmenybės Petro Rusecko pastatas nebuvo įrašyta į kultūros vertybių registrą, kodėl toks neveikimas agresijos metu buvo, ir galutinis reikalavimas – pilnas pastato atkūrimas natūroje, vienas prie vieno“, – pasakoja A. Karalius.
Bus tiriama ar aplinkai ir žmonėms žalos nepadarė asbesto dulkės, kurios griaunant namą pasklido po visą Žaliakalnį, mat skardinis namo stogas sovietmečiu buvo uždengtas šiferiu.
