Šiemet Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė buvo įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais.
Planuoja bankui naudoti pašto skyrius
Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis sako dar nežinantis, kaip tiksliai bus kuriamas valstybinis bankas – supirkus privataus komercinio banko akcijas ar, kaip pats sako, nuo nulio. Viena valstiečių lyderiui aišku, toks bankas turėtų aptarnauti ne tik verslą, bet ir gyventojus.
„Jis – ir žmonėms, ir verslui. Jeigu nebus mažmeninės bankininkystės regionuose, tokiu atveju, mes žmonėms nepadėsime niekuo. O komerciniai bankai iš regionų dabar išėjo ir žmonėms nebėra faktiškai paslaugų taip, kaip tai turėtų būti.
Todėl galvojame, kad valstybinis komercinis bankas galėtų turėti mažmeną ir galėtume pasinaudoti, pavyzdžiui, pašto struktūra. Nes jie visur turi filialus ir galėtume turėti banko filialus pašto skyriuose“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ trečiadienį kalbėjo R. Karbauskis.
Visą laidą galite pamatyti čia:
Prezidento nuomonė kitokia
Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda šiemet tvirtino, kad valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau teiks kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.
„Diskutavome ir apie tai, kuo bankas turėtų neužsiimti. Prieita bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti šio banko strategijos dalis. Nes ši dalis padengiama komercinių bankų. Jos restartavimas šioje institucijoje kainuotų labai daug ir neatneštų tokios naudos, kurios siekiama“, – G. Nausėdos nuomonę žurnalistams perdavė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Trise dalinasi didžiąją dalį rinkos
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
