Mauricas: ekonominė krizė Lietuvoje pasibaigė nė neprasidėjusi papildyta 11:40

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos.

Darbas (Fotobankas)

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka. Didžiųjų pasaulio valstybių vyriausybės tarsi varžosi viena su kita, kas pasiūlys dosnesnį ekonomikos gelbėjimo paketą, visiškai nekreipdamos dėmesio į augančią skolų naštą. Europos Sąjunga (ES), priešingai nei 2009-ųjų metų krizės metu, pro pirštus žiūri į fiskalinės drausmės taisykles ir žada į jas lanksčiai žiūrėti bent iki 2022 metų, tad „diržų veržimosi“ laikotarpis yra nukeliamas į tolimą ateitį.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Fotodiena/Viltė Domkutė

„Be to, Lietuvos žmonės pasibaigus karantinui į pandemiją žiūri optimistiškiau. Koronaviruso atvejų karantino metu buvo mažiau negu kitose Europos šalyse. Tad Lietuva galėjo atsiverti anksčiau. Baltijos šalys vienos pirmųjų atidarė sienas ir sudarė „Baltijos burbulą“. Tai sulaukė užsienio šalių dėmesio. Toks dėmesys žmonėms leido atsipalaiduoti ir optimistiškiau žiūrėti į ateitį“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, apie ekonominę krizę lietuviai kalbėjo jau seniai, ko gero nuo 2014 metų. Tad jai buvo iš dalies pasiruošta.

REKLAMA

Fondas ekonomikos atsigavimui ES

Kalbant apie ES, ši yra patvirtinusi masyvų 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo fondą, kurio pinigai taip pat netrukus įsilies į jos ekonomiką. Centriniai bankai taip pat įsisuko į ekonomikos skatinimo karuselės pasiutpolkę, tarsi lenktyniaudami vieni su kitais, kas „išspausdins“ daugiau pinigų ir pažadės ilgesnį laiką nekelti palūkanų. Todėl pinigų įliejimo į ekonomiką mastas išliks beprecedentis, nežiūrint menkstančios COVID-19 pandemijos baimės.

Visa tai kelia ekonomikos perkaitimo ir pavienių turto klasių kainų burbulų pavojų – panaši situacija jau buvo 2003 metais Honkonge, kai šalis, įveikusi SARS pandemiją, pernelyg „užstimuliavo“ ekonomiką.

„Tiesa, toli gražu ne visur situacija panaši. Pietų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Indijoje pandemijos pasekmės itin skaudžios ir šių regionų ekonomikų dinamika kol kas primena raidę „L“. Kitoje pusėje – Šiaurės Europa, Rytų Azija ir Australija, kurių ūkiai juda raidės „V“ trajektorija. Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika yra kažkur viduryje – jų BVP kreivės labiau primena raidę „U“. Kitaip tariant, COVID-19 krizės poveikis labai skiriasi, priklausomai nuo šalies ūkio struktūros, pasitikėjimo valdžios institucijomis bei ekonomikos skatinimo programų dosnumo.

Tad kuomet „V“ formos atsigavimą patiriančioms šalims didžiausias galvos skausmas 2021 metais bus ekonomikos perkaitimas, „L“ formos atsigavimą patiriančios šalys vis dar kovos su COVID-19 krizės pasekmėmis. Egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas gali padidinti geopolitines įtampas“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Šalys turės prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių

Jis taip pat teigė, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad kai kurie sektoriai net ir krizei pasibaigus nebegrįš į prieš-krizinį lygį dėl struktūrinių ir vartotojų įpročių pokyčių. Didžiausi pokyčiai bus sparčiai populiarėjantis nuotolinis darbas ar el. komercija, tačiau šių veiklų suklestėjimas turės įtakos tokių sektorių kaip IT, nekilnojamasis turtas, prekyba, turizmas ar pramonė veiklos pokyčiams.

Darbas namuose

Tačiau ekonomistas pastebėjo, kad kai kurie ekonomikos pokyčiai žmones gąsdina, pavyzdžiui didėjantis nedarbas. Vis tik Ž. Mauricas teigė, kad ne visi žmonės spėjo grįžti iš prastovų, o kiti net ir neieško darbo, nes dirba „šešėlyje“. 

„Taip pat sumažėjo emigracija. Žmonės jau nebevažiuoja va taip sugalvoję į užsienį. Jie tapo atsargesni, pirmiausiai susiranda darbą jeigu tik randa ir tada išvyksta. Be to, kitų šalių ekonomika susitraukė labiau negu Lietuvos, tad įsidarbinti užsienyje sunkiau“, – sakė ekonomistas.

Tos šalys, kurios sugebės greičiau adaptuotis prie pasikeitusios verslo aplinkos, turės kur kas geresnes augimo galimybes. Tikėtina, kad būtent Šiaurės Europa, Šiaurės Amerika ir Rytų Azija bus tie regionai, kurie lengviausiai adaptuosis prie pasikeitusių aplinkybių, o Pietų Europai, Lotynų Amerikai ir Indijai šiuos pokyčius įgyvendinti bus sunkiau. Tad Lietuvai tai yra didelė galimybė, nes menkai nukentėję nuo krizės, mes galime visą dėmesį sutelkti neišvengiamai ekonomikos transformacijai.

Lietuva įstojo į Šiaurės Europos šalių lygą

Jungtinės Tautos Lietuvą dar 2017 metais priskyrė Šiaurės Europos šalių regionui ir toks klasifikavimas atrodo labai vykęs COVID-19 krizės kontekste. Lietuva, kaip ir kitos Šiaurės Europos šalys, patiria spartų „V“ formos atsigavimą. Pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,8 proc. (geresnį rezultatą visoje ES parodė tik Airija), kai ES vidurkis siekė 8,3 proc.

REKLAMA

Tad, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos. Prognozuojame, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 0,2 proc., tad Lietuva bus viena iš nedaugelio ES šalių, kurios išvengs ekonomikos susitraukimo 2020 metais. Mūsų optimizmą pagrindžia naujausi mažmeninės prekybos, pramonės bei bankų kortelių atsiskaitymo duomenys, sufleruojantys apie tebesitęsiantį „V“ formos atsigavimą.

„Ekonominė krizė Lietuvoje pasibaigė nė neprasidėjusi, o ES paramos milijardai dar net nepradėti skirstyti. Efektyvus ir skaidrus ES atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšų investavimas taip pat bus didelis iššūkis, nulemsiantis Lietuvos ekonomikos raidą artimiausiais dešimtmečiais“, – teigė Ž. Mauricas.

Greitai atsigaus ne visi ekonomikos sektoriai

„Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4–5 proc.

„Nesinori visko nurausvinti ir atrodyti pernelyg optimistiškiems, tačiau prognozės kol kas tokios. Žinoma, antroji COVID-19 banga yra reali ir situacija šiuo metu prastėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau mes manome, kad antroji banga būtų valdoma subtiliau ir išmaniau nei pirmoji, paliekant kur kas daugiau deguonies verslui.

Deja, tai nedidelė paguoda kai kuriems itin nukentėjusiems ūkio sektoriams, kuriems atsigauti prireiks ne vienerių metų, o ir nedarbas kurį laiką išliks palyginti didelis. Kita vertus, Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais“, – konstatavo Ž. Mauricas.

Didžiausios išorės grėsmės yra susijusios su kelių greičių „K“ formos atsigavimu ES, kuris gali padidinti takoskyrą tarp Šiaurės ir Pietų Europos bei mažinti visos ES augimo potencialą. Didėjanti kietojo „Brexit“ tikimybė taip pat gali sujaukti ES ekonominio atsigavimo planus. Auganti politinė įtampa Baltarusijoje bei gilėjanti ekonominė krizė Rusijoje taip pat gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai – ypač transporto paslaugų ir turizmo sektoriams.


Rašyti komentarą...
n
nuomonei,
2020-09-15 15:48:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
nemeluokit ponai iš opozicijos, jūsų visai nereikia valstybei, nes iš jokios jokios naudos , o atvirkščiai , tik kenkiat , šmeižiat, kaišiojat pagalius į ratus , ne be reikalo nusipelnote tik opozicijos , o ten nieko neveikiate ,tik imate didžiules algas. Juk opozicija už nieką neatsako , tai kam jų reikia ? Opozicijos sąskaita reikia mažinti seimūnų skaičių .
Atsakyti
-1

N
Nuomonė
2020-09-15 14:48:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nemeluok Mauricai, Lietuva nėra išimtinė šalis, kaip, kad jūs čia visi piešiate , valdžia nupušusi, dirba neteisėtai ir priklauso nuo parsidavimo globalistams lygio.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų