Kelionių rengėjas ir žurnalistas Žygimantas Barysas jau bandė savo laimę muzikos pasaulyje. Tiesa, prieš penkiolika metų. Dabar jis grįžo parodyti, kad gali puikiai dainuoti. Scenoje Žygis stengėsi gyventi šia akimirka ir perduoti žiūrovams tai, ką jautė.
„Teko pagalvoti, kai sulaukiau pasiūlymo dalyvauti. Tuo metu buvau Graikijoje, kai man paskambino. Skambutis buvo netikėtas, manęs paklausė ar aš sėdžiu, o jei ne, tai pasiūlė prisėsti. Tai ir prisėdau porai dienų pagalvoti“, – juokėsi Žygimantas.
Iš pradžių vaikinas dvejojo: „Jei tai būtų žurnalistų ar pianistų konkursas, aš mielai varžyčiausi, man tai patinka. Tačiau, tai dainavimo projektas, savimi nepasitikėjau, įvertinau visus pliusus ir minusus, privalumų buvo daugiau, todėl sutikau. Priėmiau tai kaip iššūkį ir dabar nesigailiu, kad sutikau, nes mažais žingsneliais pradėjau pasitikėti savo jėgomis.“
„Pirmajame pasirodyme galvojau, kad nesijaudinu. Stengiausi susikaupti, neišsitaškyti, bet kai užlipau ant scenos tik tada supratau, kad jaudinuosi. Juokingiausia, kai pagrojau ir padainavau, neatsimenu, ką šnekėjau su teisėjais. Tik po kelių dienų grįžo prisiminimai“, – šypteli Žygimantas.
Vaikinas prisipažino, kad su vokalo mokytoju praleisdavo po kelias valandas per dieną: „Jausdavausi kaip po sunkios fizinės treniruotės. Neturėdavau jėgų, bet grįždavau namo, pailsėdavau ir vėl repetuodavau iki nakties. Visus savo laiko resursus skyriau projektui.“
Tiesa, Žygimantas mokėsi muzikos gimnazijoje, tačiau pabaigęs mokyklą muzikinio kelio netęsė: „Pagalvojau, kad tai ne mano kelias ir aš tingėsiu sėdėti prie pianino po 6-7 valandas per dieną. Būdamas moksleivis, jau buvau susipažinęs su žiniasklaida, todėl baigęs mokyklą įstojau į žiniasklaidos studijas.
Jau penkiolika metų dirbu žurnalistu, teko būti įvairiose barikadų pusėse, vesti laidas, reklamuoti, kalbinti kitus. Neslėpsiu, tai padėjo ir „X faktoriuje“, puikiai žinojau, ko tikėtis pramogų pasaulyje ir kaip viskas vyksta užkulisiuose.“
Muzikinius gabumus vaikinas atrado būdamas penkerių: „Pradėjau lankyti muzikos mokyklą, manęs tėvai nevertė, pats to norėjau. Pianinas yra mano pirmoji meilė, kuriai jaučiu didelius jausmus ir noriu juo groti.
Kai buvau ketvirtoje klasėje, jau sugebėjau groti sudėtingesnius kūrinius, dalyvauti konkursuose. Man puikiai sekėsi, žinoma, jaučiau nuoskauda, kad negaliu su kitais vaikais žaisti lauke, nes turiu nuolatos groti, tačiau dabar šį talentą vertinu kaip didelę privilegiją.“
Žygimanto Baryso pasirodymas:
